Angle down Atgal

Nuotaikinga ir naudinga išvyka į Lietuvos banko pinigų muziejų

Asociacija „Širvintų rajono vaikų globėjų draugija“ švenčia dešimties metų veiklos sukaktį. Jau ne pirmus metus organizacijos projektai remiami Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Šiais metais Globėjų draugija taip pat vykdo projektą „Socialinės ir psichologinės pagalbos organizavimas Širvintų rajono vaikų globėjų šeimoms“, kurio dėka spalio paskutinę dieną per mokinių rudens atostogas surengė vaikams turiningą išvyką į Lietuvos banko pinigų muziejų Vilniuje.

Vaikus ir juos lydinčias socialinę darbuotoją Andželiką Bagočiūnienę bei savanorę Neringą Pumputytę Pinigų muziejaus ekspozicijų salėje pasitiko plačiai besišypsantis gidas Tomas Grėlis. Nuotaikingai ir įdomiai susirinkusiems jis pasakojo apie pinigų raidą nuo pirmųjų „pinigų“ – grūdų, kriauklių, kailio, gintaro, vaško, galvijų iki šių laikų elektroninių pinigų. Tomas, įtraukdamas vaikus dalyvauti pasakojime, aiškino, kaip atsirado popieriniai pinigai, vadinamieji įsipareigojimų rašteliai, kuriuos pirmieji prieš tūkstantmetį pradėjo naudoti kinai, Graikijoje pradėtos kaldinti monetos, kurios turėjo spaudus iš abiejų pusių. Vaikai sužinojo, kad monetos pagrindinė pusė ne ta, kurioje iškaldintas skaičius, bet toji, kurioje yra šalies herbas ar gyvūnas – liūtas, pelėda, vėžlys bei žirgas.

Vaikus nustebino švediškas keturių šimtų metų senumo varinis pinigas, kurio svoris pustrečio kilogramo, o pats sunkiausias to meto pinigas Švedijoje svėrė net dvidešimt kilogramų. Už pustrečio kilogramo pinigą jo savininkas galėjo tuomet įsigyti jautį. Tomas juokaudamas pasakojo, kad pavargę nešiotis tokius didelius svorius, švedai pirmieji įkūrė centrinį banką, kuris pradėjo spausdinti pirmuosius banknotus. Įdomus faktas, kad banknotai gaminami ne iš popieriaus, bet iš medvilnės, kartais įmaišant lino pluoštų, o moderniausi banknotai šiais laikais gaminami iš plastiko.

Kiekvienas vaikas Tomo padedamas galėjo pasigaminti knygos skirtuką su iškaldintu pinigu – skatiku. Galėjo palyginti vienodo dydžio aukso, vario, sidabro luitų svorius ir sužinoti, kad sunkiausias luitas yra iš aukso, o lengviausias – iš vario. Taip pat muziejuje vaikai patys galėjo pasisverti ant ypatingų svarstyklių, kurios iškart paverčia besisveriančiojo svorį į auksą, sidabrą bei platiną ir apskaičiuoja, kiek žmogus kainuotų, jei būtų pagamintas iš kiekvieno minėtų tauriųjų metalų. Pavyzdžiui, auksinė Paulina kainuotų vieną milijoną devyniasdešimt eurų, sidabrinė – keturiolika tūkstančių, o platininė – septynis šimtus devyniasdešimt tūkstančių eurų.

Visiems didžiulį įspūdį paliko iš lietuviškų 1 cento monetų pastatyta piramidė susidedanti iš 1 milijono 935 centų. Šios idėjos autoriai piramidei monetas iš žmonių rinko net penkerius metus ir statė 15 dienų. Piramidė pastatyta be jokių klijų ir ji sveria 831 kilogramą. Piramidė sudaryta iš krūvelių – po 15 monetų kiekvienoje. Pagrindinės kraštinės ilgis vienas metras devyni centimetrai, o aukštis vienas metras trylika centimetrų. Kiekvieno aukštesnio sluoksnio kraštinė mažėja viena krūvele, kol viršūnėje lieka tik viena krūvelė. Šioji pinigų piramidė yra patekusi į Gineso rekordų knygą.

Vėliau ekskursijos dalyviai persikėlė į salę, kurioje jų laukė Lietuvos banko Komunikacijos departamento specialistė Inga Pache. Ji vaikams vedė paskaitą apie pinigus, jų vertę, taupymą bei išleidimą. Vaikai aktyviai dalyvavo Ingos paskaitėlėje, atsakinėjo į klausimus, vardino, kaip patys taupo savo kišenpinigius bei ką perka susitaupę ir už aktyvų dalyvavimą buvo apdovanoti prizais. Paskaitos metu vaikai sužinojo, iš kur galima gauti pinigus, kaip juos planuoti, kaip taupyti ir svarbiausia, kad taupyti taip pat reikia su saiku, neužmirštant savęs pamaloninti kokiu skanėstu ar pramoga.

Vaikai iš Lietuvos banko pinigų muziejaus išėjo turtingesni ne tik žiniomis, bet ir apdovanoti kas aukso luitą imituojančiomis laikmenomis, o kas jubiliejinėmis dviejų eurų „Ačiū“ monetomis.

Turtingesni naujomis žiniomis, bet praalkę, ekskursijos dalyviai buvo pavaišinti sočiais pietumis greito maisto restorane „McDonald‘s“ ir apdovanoti žaisliukais – linksmaisiais poniais ir transformerių figūrėlėmis.

Globėjų draugija tikisi, kad tokių išvykų bus dar ne viena ir dėkoja visiems dalyvavusiems išvykoje vaikams bei nuolatiniam Globėjų draugijos pagalbininkui kantriajam ir atsakingam vairuotojui Gediminui Pileckui.

Asociacijos „Širvintų rajono vaikų globėjų draugija“ informacija

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite