Angle down Atgal

Noriu atgaivinti spausdinto atviruko siuntimo tradiciją

Mūsų tėvams buvo įprasta gimimo dienos, švenčių progomis siųsti giminėms ir draugams atvirukus. Šiandien atvirukas netenka savo pozicijų ir jau retas svečias daugumos iš mūsų namuose.

Naujoji atvirukų kolekcija, kurią sukūrė VILMA GUDEIKAITĖ, išties maloniai nustebino ir sukėlė praeities prisiminimus.

Apie idėją fotografuoti ir nuotraukas paversti atvirukais šiandien ir kalbamės su jų autore Vilma Gudeikaite:
-Vilma, kaip gimsta atvirukas?
-Nuotraukos gimsta tiesiog. Pamatau vaizdą ir galvoju, kad jis galėtų būti tinkamas atvirukui, paveikslui ar kažkam kitam. Pavyzdžiui, gautą tulpių puokštę papildžiau kačiukais ir ji tapo puikia nuotrauka pavasariniam atvirukui. Tada atsirado maketas ir spausdinti atvirukai. Keletas nuotraukų yra tapusios paveikslais, kurie tampa dovanomis. Esu sumaketavusi atvirukų komplektą su gamtos vaizdais, o savo kelionių akimirkas taip pat esu užfiksavusi nuotraukose. Tokius atvirukus taip pat dovanoju. Anksčiau, lankydamasi svetur, pirkdavau atvirukus su to krašto vaizdais. Tačiau dabar tokias akimirkas įamžinu pati. Tai – kur kas originaliau, šilčiau ir įsimintiniau.
-Kodėl būtent atvirukas? Ar jis turi paklausą?
-Šiai laikais, kai visi fotografuoja viską ir dažnai, turiu mintį atgaivinti spausdinto atviruko siuntimo tradiciją. Labai noriu, kad gražios akimirkos būtų ne tik telefone, bet ir virtų atvirukais, paveikslais ar kitais gražiais apčiuopiamais dalykais. Viena nuotrauka (su višta) yra tapusi lipduku, kuris puošia mūsų naminių kiaušinių dėžutę.
– Pomėgis fotografuoti. Į ką jis vystosi?
-Kai kurias savo nuotraukas panaudoju savo maketuojamuose žurnaluose ir laikraščiuose, aišku, jei jos atitinka tematiką. Kartais nuotraukos atsiranda maketuojant, tuomet, kai maketą reikia papildyti vaizdu. Paskutinis toks kalendoriaus, pagal Kristijono Donelaičio „Metus“. Maketuojant jį, atsidaro poreikis paieškoti originalių vaizdų, atitinkančių rašytojo tekstus, tad tokius vaizdus radau savo kieme, kurie puikiai papildė Donelaičio „Metus“.
– Kaip fotografijos hobis atėjo į tavo gyvenimą?
-Nežinau ar tai hobis. Ko gero, maketavimo profesija iššaukė šį pomėgį. Visgi, tai – giminingos profesijos. Maketuojant, be kompozicijos, vaizdų redagavimo, maketavimo taisyklių būtina ir fotografija. Be šių žinių vargu ar maketai būtų estetiški.
-Ką fotografuoti labausiai patinka?
-Labiausiai patinka fotografuoti pastatus, gamtą, objektus. Būdama kelionėse, stengiuosi paieškoti gražių architektūros kadrų, būdama gamtoje – gamtos, na ir mano apyrankės, dar vieni fotografavimo objektai.
-Ar fotografija neatima dėmesio pagrindiniam darbui?
-Labai džiaugiuosi, kad viskas, ką darau, man patinka. Didelę mano darbo dalį užima maketavimas. Ši veikla, drąsiai pasakyčiau, kuo toliau, tuo labiau man patinka. Manau, kad tai svarbu, nes tuomet darbą gali atlikti maksimaliai kokybiškai.
Kur galima rasti tavo darbų?
– Mano facebook puslapyje

NERINGA TUŠKEVIČIENĖ
Nuotraukos iš pašnekovės albumo

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite