Angle down Atgal

Nepaisant raginimų karantiną atšaukti, pusė visuomenės neprieštarauja režimo pratęsimui

Nors vis dažniau kalbama apie esą pribrendusią būtinybę nutraukti įvestą karantiną Lietuvoje, didesnė šalies gyventojų dalis, rodo atliktos apklausos, yra linkusi pritarti, kad esamas režimas liktų galioti.

„Baltijos tyrimų“ gegužės 19-21 dienomisatliktų apklausų duomenimis, po dviejų karantino mėnesių jo pratęsimui po gegužės 31 d. pritarė pusė gyventojų: 30 proc. respondentų teigė, kad greičiau karantino pratęsimui pritartų, o 20 proc., kad visiškai pritartų.

Tuo tarpu teigiančių, kad Vyriausybė turėtų baigti visuotinį karantiną – 42 proc. Iš jų 22 proc. teigė, kad karantino pratęsimui po gegužės 31 d. greičiau nepritartų ir 20 proc., kad visiškai nepritartų. 8 procentai apklausoje sudalyvavusių gyventojų šiuo klausimu nuomonės neturėjo.

Taigi Vyriausybės šią savaitę priimtam sprendimui pratęsti visuotinį karantiną iki birželio 16 d,. 24.00 val. pritaria bent pusė šalies gyventojų. Kaip rodo atliktas tyrimas, dažniau karantino pratęsimui nepritaria jaunesni nei 30 metų žmonės.

Labiausiai nerimaujama dėl artimųjų sveikatos

„Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos gyventojai, matydami informaciją apie gerėjančią epidemiologinę padėtį Lietuvoje, vis mažiau jaučia nerimą dėl grėsmės užsikrėsti. Tačiau nerimas dėl artimųjų sveikatos išlieka aukštas – 80 proc. respondentų teigė esą susirūpinę dėl savo artimųjų (balandžio mėn. tokių buvo 92 proc.). Tuo tarpu susirūpinimas savo sveikata yra kiek mažesnis. Gegužę 61 proc. respondentų teigė jaučią tokį susirūpinimą, balandžio mėnesį tai deklaravo 77 proc.

Kiek mažiau nei balandžio pabaigoje baiminamasi prarasti darbą ir pajamas. Gegužės mėnesį tokį nerimą jaučiančių žmonių buvo 49 proc., o balandžio mėn. tokia gyventojų dalis siekė 59 proc.

Dėl savo sveikatos moterys nerimauja dažniau nei vyrai. Kuo vyresni gyventojai, tuo, rodo surinkta statistika, nerimas dėl savo sveikatos didesnis. Dėl artimųjų sveikatos labiausiai neramu vyriausiems žmonėms, kaimo gyventojams.

Karantinas paveikė visas gyvenimo sritis

Pasibaigus dviem karantino mėnesiams, gyventojai pripažįsta jaučąa neigiamą įtaką iš esmės visoms gyvenimo sritims. Lyginant gegužę deklaruotas gyventojų pozicijas su balandžio mėnesio apklausų duomenimis, šiek tiek padaugėjo tų, kurie jaučia neigiamą psichologinį poveikį (gegužę 72 proc., o balandį buvo 69 proc.) bei skundžiasi blogėjančia fizine sveikata (atitinkamai 57 proc. ir 49 proc.).

Kiek mažiau nei anksčiau minimas neigiamas situacijos poveikis finansinei padėčiai: gegužę tai deklaravo 59 proc., o balandžio mėn. tokių buvo 63 proc. Poveikis profesinei veiklai išlieka nepakitęs.

Neigiamu karantino poveikiu fizinei sveikatai dažniau skundžiasi jaunesni nei 30 metų žmonės, didmiesčių gyventojai. Tuo tarpu neigiamą situacijos poveikį psichinei sveikatai dažniau jaučia moterys. Neigiamu karantino poveikiu finansinei situacijai visų pirma skundžiasi jaunesni nei 30 metų žmonės.

Į muziejus ir restoranus gyventojai neskuba grįžti

Atšaukiant dalį karantino pradžioje paskelbtų draudimų ir vėl veikiant įvairioms įstaigoms ir verslams, gyventojai neskuba lankytis viešojo maitinimo, kultūros ir švietimo įstaigose bei bažnyčioje. Kol kas prioritetas teikiamas ne maisto prekių parduotuvėms, kelionėms į turgų ir lauko prekyvietes bei kirpyklas ir grožio salonus.

Kaip rodo apklausa, viešojo maitinimo įstaigos, grožio salonai ir kultūros bei švietimo įstaigos dažniau nei kitos vietos kelia abejonių dėl lankymosi saugumo.

Ne maisto prekių parduotuvėse visų pirma apsilankė vyrai, jauni ir vidutinio amžiaus žmonės, didmiesčių gyventojai. Turguje, lauko prekyvietėse pirmiausiai apsilankė vyrai, vyresni nei 50 metų žmonės, kaimo ir mažesnių miestų gyventojai.

Viešojo maitinimo įstaigose jau apsilankė arba ketina artimiausiu laiku lankytis daugiau vyrai nei moterys, jaunimas iki 30 metų.

Kirpyklose, grožio salonuose jau apsilankė po trečdalį vyrų ir moterų, o artimiausiu metu lankytis ketina kiek daugiau moterų. Šios paslaugos aktualesnės miestiečiams, jauniems ir vidutinio amžiaus žmonėms.

Muziejuje ar bibliotekoje dažniau jau apsilankė moterys, vyresnio amžiaus žmonės. Į bažnyčias pirmiausiai suskubo vyresni nei 50 metų, kaimo gyventojai.

Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija “Baltijos tyrimai” 2020 m. gegužės 19-21 d. atliko ketvirtą reprezentatyvią 18 m. ir vyresnių Lietuvos gyventojų apklausą „Covid-19 Ekspresas IV“. Iš viso apklausta 550 gyventojų (CAWI metodu). Rezultatų paklaida neviršija 4,4 procentinių punktų.

BNS

comment Skaitytojų komentarai (1)

Taip pat skaitykite