Angle down Atgal

Negęstanti kūrybinė šviesa…

Atrodo, kad visai neseniai laukėme 2000 metų, kaip savotiškų skaičių stebuklo – XXI amžiaus pradžios, kažko naujo, nepakartojamo, permainų – naujų idėjų išsipildymo. Deja, net nepajutome, kaip prabėgo dvidešimt metų ir įšokome į 2021-uosius, dar giliau jausdami skaudžią netekties tuštumą – tirpstančius Draugus…

Kelio „Birštonas–Prienai“ atkarpoje, šalia pagrindinio kelio, yra „vieta“, kuri ne tik kaip magnetas traukia, bet ir atliepia mus paliekančius praradimus. Tai – sparčiai besiplečiančios Škėvonių kapinės, kuriose su metais Amžinojo poilsio gyvenimo kelyje atgula vis daugiau sutiktų žmonių.
Naršydamas nuotraukas ir prisimindamas jose užfiksuotus vaizdus, įamžinusius mūsų krašto žmones, vis bandau atsiminti jų balso intonaciją bei bendrystės su jais akimirkas. Tas pats jausmas dažnai apima ir lankantis kapinėse – stovint prie artimųjų kapų.
2021-ųjų sausio 15 dieną – Prienų ir Birštono krašto šviesuolei ir darbštuolei šviesios atminties Antaninai Aleknavičienei būtų sukakę 90 metų.
Man buvo didelė garbė pažinoti šią – neeilinių sugebėjimų turėjusią Asmenybę: pedagogę, kraštotyrininkę, muziejininkę ir metraštininkę, iki pat mirties besistengusią perduoti ateinančioms kartoms viską, ką įprasmina mūsų turininga egzistencija ir istorija.
Dažnai ją aplankydavau namuose. Planai iš idėjos tiesiog liejosi per kraštus. Ji kruopščiai fiksavo mūsų krašto žmonių nuveiktus darbus ir kėlė iš užmaršties krašto šviesuolius. Jos gyvenimas ir veikla – tai akivaizdus pavyzdys kitiems, kad mūsų gyvenimas nesibaigia pensija.
Per dešimtmetį A. Aleknavičienės pastangų dėka buvo parengta ir išleista: I ir II knygos „Žmonės ir darbai Prienų ir Birštono krašto šviesuoliai“ bei kitos knygos, svarbios mūsų krašto kūrėjams, žymioms asmenybėms pagerbti.
Džiaugiuosi, kad knygoje „Žmonės ir darbai“ Antanina patalpino ir mano parengtus mūsų krašto žmonių prisiminimus, liudijančius apie nueitą kelią, nuveiktus darbus, pasiaukojimą. Jų jau nebėra tarp mūsų, bet jie įamžinti knygoje.
Gerb. Antanina dar spėjo sudaryti ir parengti leidybai III knygą „Žmonės ir darbai“. Padarytas didelis darbas. Šiandien drįstu teigti, kad „greitesnio išėjimo“ link mes ją pastūmėjome visi, nes nesaugojome. Vis prašėme, skatinome, pritarėme, džiaugėmės ir pasitikėjome, bet nepagalvojome, kad jai jau 88 metai, o ji kasdien prie kompiuterio sėdi po 10–12 valandų. Taip stengėsi greičiau atlikti kitų jai įgyvendinti ir reikalaujančius didelės atsakomybės, profesionalių žinių, intuicijos ir sugebėjimo primestus darbus…
Sūnų Giedriaus ir Lino šeimų rūpesčiu ant gerbiamos Antaninos kapo pastatytas paminklas –„Atversta ir neužbaigta rašyti knyga“. Tai – ne tik atminties ženklas, bet ir priminimas visiems, kad neišleista III knyga ir neįgyvendinti jai kitų rūpesčiais ir likimais „sirgusiai“ mūsų šviesuolei ir darbštuolei duoti pažadai.
Manau, jog prie knygos leidybos turėtume prisidėti visi, nes neteisinga tik laukti, gremžti ir jodyti Juozo Palionio šeimos labdaros ir paramos įkurtą fondą.
Jeigu Gerb. Antanina būtų šalia, aš jai palinkėčiau ir toliau „Negesti kūrybine šviesa“, o 90-mečio proga priminčiau ir pacituočiau senovės graikų filosofo Platono, gimusio Atėnuose 422-347 metais prieš mūsų erą, išsakytą mintį: „Netyrinėjamas gyvenimas nėra vertas gyventi“.
Pagarbiai – bendramintis birštoniškis Jonas Raiskas

comment Skaitytojų komentarai (0)

Sponsored video

Taip pat skaitykite