Angle down Atgal

Naujausi reitingai: Seimo pirmininko kėdės istorija didina nusivylimą partijomis

Naujausios apklausos rodo, kad precedento neturinti kova dėl Seimo pirmininko posto turėjo įtakos parlamentinių partijų reitingams. Po užsitęsusio ir nesėkmingai pasibaigusio siekio nuversti Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, krito Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) populiarumas bei ženkliai išaugo gyventojų dalis, kuri deklaruoja nežinanti, ar turėtų už ką balsuoti rinkimuose.

Kartu, po beveik pusmetį trukusio kilimo, žemyn krito ir socialdemokratų palaikymas, visgi jie šiuo metu partijų reitingų lentelėje lieka antri – iš kart po šiek tiek populiarumą paauginusių konservatorių.

Žvelgdami į pokyčius reitinguose ekspertai savo ruožtu laimėtojų neišskiria. Jų teigimu, nusivylimas Seimo darbu auga, tad apie pralaimėjimą turėtų kalbėti visos parlamentinės partijos.

Naujausi partijų reitingai rodo, kad, jei artimiausiu metu vyktų Seimo rinkimai, didžiausią Lietuvos gyventojų palaikymą turėtų Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Juos, žvelgiant į apklausų duomenis, šiuo metu palaiko 17,5 proc. šalies piliečių. Prieš mėnesį tokių buvo 15,2 proc. Dėl antros vietos toliau vyksta grumtynės tarp valdančiųjų „valstiečių“ ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP). Pastarųjų reitingas po daugiau nei pusmetį trukusio populiarumo augimo krito 2,5 proc. Šiuo metu LSDP remia 11,6 proc., prieš mėnesį parama šiai partijai siekė 14,1 proc.

Kiek daugiau – 3,6 procentiniais punktais – smuktelėjo pasitikėjimas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Prieš mėnesį „valstiečius“ rėmė 14,6 proc. piliečių, šiuo metu paramą deklaruoja 11 proc.

Kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugsėjo 21–spalio 5 dienomis atliktos apklausos duomenys, dar už dvi partijas ketino balsuoti daugiau nei 5 procentai šalies rinkėjų.

Tarp tokių politinių organizacijų – Darbo partija. Kad palaiko „darbiečius“ prisipažįsta 5,7 proc. siekianti gyventojų dalis (prieš mėnesį tokių buvo 8,3 proc.). Taip pat daugiau nei 5 procentus palaikymo renka byranti partija Tvarka ir teisingumas – šiuo metu naujo lyderio ieškantiems „tvarkiečiams“ paramą deklaruoja 5,6 proc., o prieš mėnesį tokių būtą 6,4 proc.

Penkių procentų barjero pastarąjį mėnesį nepavyko perlipti naują pirmininkę išsirinkusiam Liberalų sąjūdžiui – jį remia 3,8 proc., o prieš mėnesį palaikymas siekė 5,8 proc. Toliau už liberalų rikiuojasi Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga (remia 3,4 proc., prieš mėnesį palaikymas siekė 4 proc.), Aušrinės Armonaitės vedamą Laisvės partiją palaiko 2,3 proc. (prieš mėnesį palaikymas siekė 2,7 proc.), Lietuvos centro partiją palaiko 2,3 proc. (prieš mėnesį – 3,5 proc.), buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko vadovaujamą Lietuvos laisvės sąjungą remia 2 proc. (prieš mėnesį – 2,2 proc.). Reitingų lentelės dugne – valdančioji ir Gedimino Kirkilo vedama Lietuvos socialdemokratų darbo partija. Ją sako remiantys 1,5 proc. Per mėnesį šis procentas iš esmės nesikeitė.

Per paskutinį mėnesį ženkliai – 11 procentų – padidėjo neapsisprendusių už ką balsuoti gyventojų dalis. Trečdalis (33,3 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.

Ekspertai pokyčius reitinguose sieja su intrigomis Seime ir dažnomis kalbomis apie naujus mokesčius

Ekspertų teigimu, išaugusi neapsisprendusių rinkėjų dalis rodo kilusį nepasitenkinimą Seimo darbu. Todėl, pabrėžia „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė, dėl reitingų sunerimti turėtų ne tik populiarumo netenkantys "valstiečiai". Jos nuomone, konservatorių atitrūkimas yra nulemtas būtent išsipūtusios gyventojų, neapsisprendusių už ką balsuoti, dalies.

„Proporcijos keičiasi, atsižvelgiant į padidėjusią neapsisprendusių rinkėjų dalį. Būtent nuo „valstiečių“ ši dalis ir padidėjo. Dėl to kartu padidėjo konservatorių populiarumo proporcijos, nes jų rinkėjas kaip ir buvo taip ir liko lojalus bei apsisprendęs. Kitaip tariant, jeigu skaičiuotume rinkėjus pavieniui – tai remiančių konservatorius lieka tiek pat. Tuo tarpu daugėjant neapsisprendusių, ta pati konservatorius remianti dalis tampa svaresnė. Iš esmės konservatoriai turi kitą problemą – jiems labai sunku padidinti už juos pasisakančių gyventojų skaičių", - samprotavo sociologė.

Juos nuomone, pokyčius reitingų lentelėje – pirmiausiai ženkliai išaugusią neapsisprendusių dalį – galėjo lemti kelios priežastys. R. Ališauskienės teigimu, užsitęsusios batalijos Seime dėl parlamento vadovo kėdės yra viena iš tokių priežasčių, kodėl visuomenei darosi vis sunkiau atsakyti, už kokią partiją jie galėtų balsuoti rinkimuose. Kartu, akcentavo ji, barniai parlamente turėjo įtakos ir kritusiam pasitikėjimui „valstiečiais“. Visgi, jos nuomone, dėl V. Pranckiečio kėdės užvirusi situacija kenksminga ne tik valdančiosioms partijoms, bet Seimui ir visoms parlamento jėgoms apskritai.

„Žmonės vertindami dažniausiai neskirsto, kurie teisūs, kurie neteisūs. Dažniausiai reakcija yra tokia, kad visi jie vienodi, kad visi pešasi ir riejasi, o nedirba rinkėjų labui. Tiesiog yra bendras apibendrinimas, kad nedirbama. Dėl to blogai visoms pusėms ir vieno laimėtojo nėra“, - kalbėjo R. Ališauskienė.

Antroji priežastis, kodėl būtent taip pastarąjį mėnesį keitėsi reitingų lentelė, sociologės nuomone, galėtų būti susijusi su prezidentu Gitanu Nausėda. Pasak jos, šalies vadovo kalbos apie gerovės valstybės realizavimą ir Seimo aktyvinimas surinkti daugiau mokesčių, galėjo prisidėti prie ūgtelėjusio nepasitenkinimo parlamento politikais.

„Pavasaris buvo rinkiminis sezonas, tai visos nuotaikos buvo pakankamai optimistinės. Žmonės geriau vertino ir vystymąsi šalies, ir ekonominę padėti. Tačiau rudenį vėl grįžta į neigiamus vertinimus. Atsirado mokesčiai. Kalbama apie gerovės valstybę, tačiau neaišku kieno sąskaita. Pasigirdo kalbos apie nekilojamojo turto, automobilių taršos mokestį... viskas susideda į krūvą ir pradeda nuotaikas gadinti, o tai, pirmiausia, atsiliepia valdantiems“, - kalbėjo R. Ališauskienė, pridurdama, kad pati gerovės valstybė žmonėms skamba patraukliai, tačiau ne tuomet, kai deklaruojami siekiai įvesti papildomus mokesčius.

„Visuomenė reaguoja, kad kils mokesčiai, tačiau į tai, kam jie bus panaudoti žmogus mažai gilinasi“, - akcentavo ji.

Galiausiai, apibendrino ekspertė, didesnioji neapsisprendusių rinkėjų dalis turi daugiau šansų nudreifuoti kairiųjų partijų link ir atitekti, samprotavo R. Ališauskienė, socialdemokratams ar „darbiečiams“.

„Didesnė tikimybė, kad „valstiečių“ rinkėjas ateis prie šių partijų negu, kad ateis pas konservatorius ir liberalus“, - svarstė sociologė.

Kai kuriems jos teiginiams pritarė ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja Rima Urbonaitė. Politologės nuomone, padidėjusią neapsisprendusių rinkėjų dalį galima sieti su kilusiu nepasitenkinimu Seimo darbu.

„Seime nėra pozityvių sprendimų ir žinučių. Apskritai kalbant, politikai Seimą pavertė cirku ir žmonės į tai negali žiūrėti ramiai sakydami, kad viskas yra gerai. Politikai, veikiausiai patys to nesuprasdami, pasiuntė gyventojams žinutę, kad visuomenės problemų sprendimas yra mažiau svarbus negu asmeninis santykių aiškinimasis tarp Ramūno Karbauskio ir Viktoro Pranckiečio. Kitaip tariant, kai toks cirkas Seime – toks ir rezultatas“, - kalbėjo R. Urbonaitė.

MRU dėstytojos manymu, toks Seimo darbas, labiausiai pakenkė valdantiesiems ir, samprotavo ji, sudaro palankesnes sąlygas rastis naujiems politiniams dariniams.

„Žmonės nemato alternatyvos. Jeigu tendencija tų nežinančių ir neapsisprendusių didės – tai bus vis patogesnė niša naujiems dariniams kurtis“, - samprotavo R. Urbonaitė.

Tuo tarpu konservatoriams, teigė ji, nors esama situacija ir generuoja didesnę rėmėjų dalį, pagrįstos priežasties džiaugtis dėl apčiuopiamų pasiekimų nėra.

„Konservatorių kilimas lieka paklaidos ribose. Kita vertus, pats kilimas vyksta ne tiek dėl pačių, kiek dėl valdančiųjų veiksmų. Tad, taip, situacija jiems palanki, tačiau ar ji bus tiek palanki, kad jie galėtų daug iš to užsidirbti – aš abejoju“, - apibendrino MRU dėstytoja.

Apklausa vyko 2019 m. rugsėjo 21-spalio 5 dienomis. Tyrimo metu apklausti 1002 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų ir vyresni), apklausa vyko 118 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite