Angle down Atgal

Naujas Molėtų PGT narys A. Dzedzickas: „Nėra lengva matyti nukentėjusius, ypač vaikus“

Molėtų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba rajono gyventojams ir ugniagesių bendruomenei pristatė naują Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos narį, nuo rugpjūčio 14 dienos pradėjusį dirbti skyrininko pareigose Andrių Dzedzicką.

Kaip galėtum pristatyti save, kaip ugniagesių gelbėtojų bendruomenės narį? Kokie pomėgiai, kuo užsiima Andrius laisvu nuo tarnybos metu? Kaip tau sekėsi mokykloje? Ar buvai stropus mokinys?

Man 27 metai, gyvenu Širvintų rajone. Širvintose baigiau Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnaziją, toliau baigiau bakalauro ir magistratūros studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete. Nuo 2013 metų dirbau ugniagesiu gelbėtojų Širvintų priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, o nuo šios vasaros Molėtų priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje užimu skyrininko pareigybę.

Laisvu nuo tarnybos metu dirbu antrame darbe, įmonėje MB „Tutus Ignis“, rengiu gaisrinės saugos projektus. Laisvu nuo daro laiku dažniausiai žaidžiu tenisą,lankau treniruotes ir dalyvauju varžybose. Mokykloje savo pažymiais nebuvau išsiskiriantis, pagal pažymius dažniausiai buvau apie klasės vidurkį, bet į mokslus nežiūrėjau “pro pirštus”, beveik visada atlikdavau pateiktas užduotis, tačiau žymesnių pastangų, kurios viršytų namų darbus neįdėdavau.

Kodėl ir kada nusprendei gyvenimą susieti su priešgaisrine gelbėjimo tarnyba ? Kokia buvo aplinkinių – tėvų, draugų, artimųjų reakcija į šios profesijos pasirinkimą?

Tikriausiai pirmą kartą rimčiau apie Valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą pagalvojau 12 klasėje, kai reikėjo apsispręsti kurią kryptimi judėti toliau. Įstojau į Vilniaus Gedimino technikos universiteto Gaisrinės saugos studijas. Studijuodamas įgijau ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją ir po antrų studijų metų pradėjau dirbti ugniagesiu gelbėtoju Širvintų PGT.

Tėvai šiam pasirinkimui neprieštaravo, tačiau manė, kad įsidarbinti priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje neturint pažinčių nebus lengva, kas pasirodo nėra tiesa.

Ar nebuvo sunku pakeisti kolektyvą ir kaip sekasi įsilieti į naują kolektyvą?

Žinoma, nebuvo lengva palikti žmones,su kuriais kartu praleidau septynis metus, tačiau noras judėti toliau paėmė viršų.

Nauji kolegos priėmė šiltai. Nėra lengva pakeisti darbo vietą, reikia laiko adaptuotis tiek su išvykimų rajonu, nauja įranga ar kitomis smulkmenomis, atsirandančiomis atliekant įvairius darbus.

Didžiausias iššūkis, kurį teko įveikti savo darbe?

Tikriausiai tai būtų ramus reagavimas įvykio vietoje ir mokėjimas skubėti, bet nepamesti galvos.

Ugniagesio gelbėtojo darbas – ne tik gaisrų gesinimas. Papasakok, kokius netikėčiausius darbus yra tekę atlikti?

Kartą yra tekę įsilaužti į butą, nes kelioms minutėms paliktas kelių metų vaikas sugebėjo užrakinti buto duris su vidine spyna, kuri neturi rakto.

Taip pat yra tekę gelbėti bebrą. Vargšas įplaukė per arti hidroelektrinės užtvankos, o dėl didelės srovės negalėjo išplaukti.

Kas, tavo nuomone, ugniagesio darbe yra sunkiausia? Fizinis, emocinis pasiruošimas ir išgyvenimai…

Tikriausiai sunkiausia visiems yra fizinis pasiruošimas ir emocijų valdymas. Nes mes esame kviečiami jau įvykus incidentui. Negalime staigiai atsirasti kur reikalinga mūsų pagalba, todėl dažnai tenka išgirsti įvairiausių priekaištų ar pasisakymų. Taip pat nėra lengva matyti nukentėjusius, ypač jei tai yra vaikai.

Yra žinoma, kad ugniagesiai gelbėtojai yra prietaringi ir eidami į tarnybą ir tarnybos metu nedaro kai kurių dalykų pvz. nevalgo koldūnų, neplauna kovinių drabužių, pusryčiams nevalgo kai kurių produktų ir kt. Ar Andrius Dzedzickas turi kažkokių prietarų?

Aš asmeniškai jokiais prietarais netikiu ir jokių ritualų prieš budėjimą neatlieku.

Pasakyk tris argumentus, kodėl vertėjo tapti ugniagesiu gelbėtoju?

Man patinka, nes tai nemonotoniškas darbas, visos situacijos yra įdomios ir skirtingos. Svarbu ir socialinės garantijos. Upač svarbu-nuolatinis žinių gilinimas įvairiausiose srityse, nes ugniagesys turi būti labai plataus spektro specialistas.

Ko gali palinkėti Molėtų rajono gyventojams, kad juos kuo rečiau aplankytų nelaimės ir nereikėtų ugniagesių gelbėtojų pagalbos?

Įsigykit dūmų daviklius – jie tikrai padeda. Dauguma draudimų susijusių su ugnimi atsirado iš patirties, bet ne... „dėdė prie stalo sugalvojo“...

Molėtų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite