Angle down Atgal

Moteris siekia atgauti 120 tūkst. eurų už žadėtą ir nesuteiktą teisinę pagalbą

Vilniaus apygardos teismas nagrinėja civilinę bylą, kurioje moteris siekia atgauti 120 tūkst. eurų, sumokėtų esą už teisinę pagalbą jos vyrui.

Ieškovės I. D. teigimu, 2016 metų gruodį ji iš vyro sužinojo, kad šis buvo sulaikytas Maskvoje pagal Monako išduotą Europos arešto orderį.

Vienas iš dviejų atsakovų jai teigė, kad pažįsta asmenis bei teisininkus, galinčius padėti išspręsti sulaikytojo problemas ir prašė 120 tūkst. eurų. Moteris šiuos pinigus perdavė atsakovui notaro biure. Pinigų už paslaugas perdavimas buvo užfiksuotas rašytiniu atsakovo patvirtinimu.

Nors atsakovas moteriai žadėjo, kad po dviejų savaičių ieškovės sutuoktinis bus paleistas į laisvę, to neįvyko, o nuvykusi į Maskvą ji iš advokato sužinojo, kad vyro paleisti nesirengiama, neatsiskaityta ir už advokato teisines paslaugas.

Todėl, grįžusi į Vilnių, ieškovė pareikalavo iš atsakovų grąžinti jiems perduotus pinigus.

Atsakovai tą padaryti atsisakė, nurodę, kad pinigus išleido spręsdami ieškovės sutuoktinio problemas.

Bylos duomenimis, dėl sukčiavimo buvo pradėtas, bet vėliau nutrauktas ikiteisminis tyrimas, jo metu nustatyta, kad atsakovai R. M. ir V. P., paėmę už tariamas paslaugas 120 tūkst. eurų, paslaugų neatliko, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo.

Ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovų turtą bei pinigines lėšas, argumentuodama, kad šie iš jos apgaule išviliojo didelę pinigų sumą, o vėliau, ir toliau meluodami, visaip bando išsisukti nuo skolos grąžinimo, taigi akivaizdu, kad atsakovai geranoriškai skolos negrąžins.

Vilniaus apygardos teismas šių metų gegužę prašymą tenkino ir areštavo 120 tūkst. eurų vertės atsakovų turtą.

Iš ieškovės į bylą pateiktų Vilniaus apygardos prokuratūros atliktų atsakovų apklausų teismas darė preliminarią išvadą, kad atsakovai neneigia pinigų gavimo iš ieškovės fakto, tačiau nepateikia aiškios pinigų panaudojimo ataskaitos.

Šį sprendimą atsakovai apskundė, teigdami, jog tokių priemonių taikymo būtinumas nebuvo tinkamai pagrįstas.

Be kitų argumentų jie mini ir tai, jog dėl jų veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas 2017 metais buvo nutrauktas, konstatavus, jog nėra pagrindo teigti, kad pinigus iš ieškovės jie paėmė apgaule.

Lietuvos apeliacinis teismas atkreipė dėmesį, jog nėra aišku, kokį sandorį ieškovė siekia pripažinti negaliojančiu – ar tai laikoma paskolos, ar paslaugų teikimo ar kitokio pobūdžio sandoriu, be to, byloje yra informacijos tik apie pinigų perdavimą R. M. ir nėra aišku, kada lėšos buvo perduotos kitam atsakovui – V. P.

Taip pat atsižvelgta į tai, jog nėra duomenų apie galimą atsakovų nesąžiningumą.

„Nagrinėjamu atveju ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones apeliantų atžvilgiu grindė tik abstrakčiais teiginiais, kad akivaizdu, jog apeliantai geranoriškai didelės vertės skolos jai negrąžins. (...) Jokių faktinių duomenų ar aplinkybių, patvirtinančių tokius nesąžiningus apeliantų ketinimus (...) ieškovė neįvardijo“, – rašoma apeliacinio teismo sprendime.

Todėl teismas sprendimą pakeitė ir pinigų areštą panaikino.

Kaip BNS informavo Vilniaus apygardos teismo atstovė Lina Nemeikaitė, šiuo metu byla yra grąžinta į šį teismą, o gruodį joje numatytas parengiamasis posėdis.

BNS

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite