Angle down Atgal

Moks­lo metų pra­džia: kol kas aiš­ku, kad nie­kas neaiš­ku

Rugsė­jis ug­dy­mo įstai­goms – pa­va­sarį per ka­ran­tiną pra­si­dėju­sių iššū­kių tęsi­nys. Iki įpras­tinės moks­lo metų pra­džios li­ko jau ma­žiau nei mėnuo, o ne­ži­no­mybė dar vis kaus­to tiek Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­riją (ŠMSM), tiek sa­vi­val­dy­bes, tiek mo­kyklų bend­ruo­me­nes. Tėvai jau­di­na­si dėl at­žalų sau­gu­mo mo­kyk­lo­se, bet pik­ti­na­si ir dėl nuo­to­li­nio ug­dy­mo, o mo­kyk­los ruo­šia­si įvai­riems sce­na­ri­jams.

Tėvai stveriasi už galvos: „Auginame robotukų kartą“

„Išvarys iš proto tas nuotolinis... Nesąmonė...“ – apie pavasarį vaikams taikytą nuotolinį mokymą pasisako viena mama. Jai antrina kita: „Na, jei taip bus, bus liūdesys. Problema buvo ne mokymas, o tai, kad vaikai nebendrauja tarpusavyje. Ir taip nebuvo didelio noro mokytis nuotoliniu tuos kelis mėnesius, nežinau, kaip reikės vėl vaiką įkalbėti, jis tik į mokyklą nori.“

Pavasarį įveikti iššūkius, pradedant nuotolinį mokymą, teko ir tėvams, kurie turėjo, kaip sako patys, tapti mokytojais ir prižiūrėti, kaip jų atžaloms sekasi atlikti skirtas užduotis, daryti namų darbus. Gerai, jei vienas iš tėvų namuose ir gali tai daryti, o jei abu dirba ir namuose lieka tik jų mokinukas? „Kam išvis tie mokytojai, jeigu su vaikais užsiėmėme mes, tėvai, socialiniai darbuotojai, globėjai? Atsiunčia mokytoja užduotį ir tu sėdi su vaikais, o po to dar turi viską nufotografuoti, išsiųsti mokytojams“, – piktinasi tėvai.

Negana to, skirtingi kiekvieno vaiko gebėjimai: vieni sugeba priimti gautą informaciją greičiau, kitiems reikalinga išsamesnė mokytojo konsultacija, kurios per nuotolį gauti nepavyks. „Jeigu jūs manote, kad tas nuotolinis mokymasis duoda naudos vaikams, tai aš tada nežinau… Tada duokite vaikams bent iš nepasiturinčių šeimų lėšų, kad nusisamdytų papildomą mokytoją! Juk ne visi vaikai yra tokie gabūs! Per nuotolinį mokymą tiesiog neįmanoma suprasti“, – valdžiai kirčių negaili dar viena mama.

Galiausiai pirštu bedama ir į bendravimo stoką, kuri vaikams labai skaudžiai atsiliepia: „Ir taip jau vaikai sėdi namuose prie kompiuterių ir telefonų, tai dar ir mokslai nuotoliniu. Koks bendravimas? Kur bendravimas? Auginame robotukų kartą? Mokslai vaikams nesiseka tokiu būdu, kritę daugumos vaikų pasiekimai... Absurdas.“

Ministras: mokslo metus pradėsime įprastai

Panašu, kad kol kas mokinių tėvai gali nurimti. Švietimo, mokslo ir sporto ministras tikisi, kad Rugsėjo 1-ąją mokyklos tuščios nebus. „Mano prognozė ir pagrindinis scenarijus – kad mokslo metai prasidės laikantis saugumo reikalavimų įprastu būdu“, – sakė A. Monkevičius. Visgi situacija gali keistis – ją savo vadžiose laiko koronavirusas, kurio plitimas ministerijos planus gali pakoreguoti. Tiesa, iš anksto ruošiamasi net trims scenarijams: įprastam ugdymui, mokymui nuotoliniu būdu arba derinant įprastą ugdymą su nuotoliniu.

Anot ministro, nuotolinis mokymosi būdas galėtų būti taikomas iš dalies, vyresnėse klasėse, o ikimokyklinis bei pradinis ugdymas vyktų tiesiogiai.

„Matant poreikį, ypač jaunesnio amžiaus vaikų, kurių negalima palikti vienų namuose, jiems turėtume sudaryti tinkamas sąlygas ugdytis ikimokyklinėse įstaigose, pradinėse klasėse, dėl to mes turime daug ką padaryti, kad nebūtų didelių problemų šioje srityje. Manau, kad tai ir įgyvendinsime“, – teigė ministras.

Jei mokiniai rinksis į mokyklas, keisis ir pačios šventės organizavimas – Rugsėjo 1-ąją vaikai, tėveliai ir pedagogai privalės laikytis griežtesnių saugumo reikalavimų, numatytų Sveikatos apsaugos ministerijos.

Mokyklos turi būti pasiruošusios

Kol ŠMSM svarsto scenarijus, savivaldybės tiesiog laukia jos sprendimo. „Mes vykdome švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymus, tai savivaldai tikrai nebus leista pasirinkti – tai yra nacionalinio lygmens, ne vietos savivaldos sprendiniai. Pagal visus teisės aktus, dabar yra fiksuota labai aiški ir konkreti data – būtent rugsėjo 1 d.“ – teigia Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Edita Minkuvienė.

Neatmetama galimybė, kad ugdymo įstaigos galės taikyti mišrų ugdymo būdą. „Kaip organizuoti mokymo procesą – ar įprastinį klasėse, ar nuotoliniu būdu, priklausys nuo situacijos. Visos mokyklos turi būti pasiruošusios taikyti abu modelius. Dabar mokyklos jau yra pasiruošusios nuotoliniam ugdymui, bet nebūtinai jis gali būti taikomas visą laiką, kaip buvo prieš kelis mėnesius per karantiną“, – patikslina.

Šiaulių rajono ugdymo įstaigos taip pat pasirengusios. „Šiaulių rajono savivaldybės mokyklos jau turi nemenką ugdymo nuotoliniu būdu įdirbį, todėl neturėtų kilti problemų tęsti ugdymą nuotoliniu būdu. Tačiau nereikia atmesti ir kontaktinio bei mišraus ugdymo galimybių“, – sako Šiaulių rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Raimondas Galkus.

Rugpjūčio 3 d. ŠMSM parengė Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašą, pagal kurį, esant ypatingoms aplinkybėms, sprendimą mokyti nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu priima mokyklos vadovas, jeigu sprendimas mokyti šiuo būdu nepriimtas valstybės ar savivaldybės lygiu. Bet R. Galkus pasigenda tikslesnės formuluotės, ką reiškia mišrus ugdymo būdas.

„Manytume, kad tikslinga būtų leisti pačioms mokyklų bendruomenėms rasti jai optimaliausią ugdymo būdą. Iš ministerijos norėtųsi ir tam tikro mišraus ugdymo būdo reglamentavimo, nes kiekvienas šį būdą galime suprasti labai skirtingai: dalis mokinių dirba klasėje, o dalis dirba namuose nuotoliniu būdu; tam tikrą savaitės dienų skaičių pagal klases dirbama mokykloje, o dalį dienų – nuotoliniu būdu; pradinių klasių mokiniai dirba mokykloje, o vyresnių klasių mokiniai dirba nuotoliniu būdu ir t. t.“ – svarsto R. Galkus.

Tėvus ramina

Nuolat besikeičianti koronaviruso plitimo situacija neramina tėvus – jie nežino, ar verta pirkti kai kurias mokyklines priemones, ar kaip ir pavasarį vaikų mokslo kampelis bus įrengtas namuose. Galų gale tėvai baiminasi, ar vaikams bus saugu lankyti mokyklą, jei bus nuspręsta mokinius grąžinti į klases, kuriose užtikrinti saugaus atstumo bus beveik neįmanoma.

E. Minkuvienė ramina – mokinių ir mokytojų saugumu nebus rizikuojama, jei išlaikyti saugos reikalavimų nepavyks. „Priklausys nuo to, kaip bus valstybėje. Jeigu sprendiniai bus griežti, kaip ir prieš kelis mėnesius, tai natūralu, kad turėsime tik nuotolinį mokymą. Nemanau, kad tėvams reikėtų nuogąstauti, nes vaiko ugdymas vienaip ar kitaip bus organizuojamas“, – pabrėžia Švietimo skyriaus vedėja.

Kai kuriose savivaldybėse mokyklos jau ir birželį dirbo įprastiniu būdu, tačiau reguliavo mokinių srautus, sudarė atskirus tvarkaraščius, paruošė erdves, net mokinių maitinimą perkėlė į klases. Teisė spręsti paliekama švietimo įstaigoms.

„Mokyklos vadovas, remdamasis nutarimais, ministrų įsakymais, pasiruošia savo aplinką tinkamai, jis yra atsakingas už saugias sąlygas ir kiekviena mokykla, žinodama savo fizines aplinkas, vaikų skaičių, gali sudaryti tvarkaraščius, reguliuoti srautus ir mokymo procesą vykdyti įprastu būdu“, – sako E. Minkuvienė.

Šiuo atveju rajono mokyklos gali išlošti – mažesnis mokinių skaičius tapo privalumu ugdymo procesą organizuoti klasėse. „Savaime suprantama, kad mažesnis mokinių skaičius šiuo atveju yra labai didelis privalumas, nes paprasčiau užtikrinti saugumo reikalavimus, išlaikant atstumus tarp mokinių. Esant mažesniam mokinių skaičiui klasėse, galima organizuoti ir ugdymą įprastiniu būdu“, – sako R. Galkus.

Jo tikinimu, mišraus ugdymo taikymas visoms mokykloms nebūtų pasiteisinantis sprendimas: „Nemanome, kad būtų racionalu mišrų ugdymo būdą taikyti vienodai visoms ugdymo įstaigoms, nes savivaldybės mokyklos yra labai skirtingos pagal mokinių skaičių. Vienoks ugdymo būdas gali būti taikomas, kai klasėje 10 mokinių, ir visiškai kitoks, kai 20 ir daugiau mokinių, išlaikant saugius atstumus tarp jų.“

Sąlygų ugdytis namie vis dar trūksta

Pasak E. Minkuvienės, visi didžiausi iššūkiai jau liko praeity: kaip perkelti mokymo medžiagą, kaip vaikus aprūpinti mokymosi priemonėmis, kaip suteikti reikiamų kompetencijų tiek mokytojams, tiek patiems vaikams, kurie neįpratę dirbti neprižiūrimi mokytojo, kaip įvaldyti virtualias mokymosi aplinkas. „Įrangos trūkumo klausimas yra išspręstas: ir iš valstybės gauta pakankama parama, ir mokyklos pačios apsirūpinusios, suteikė mokiniams priemonių. Kompetencijų trūko visiems: tiek vaikams, tiek pedagogams“,– tikina ji.

Netrukus prasidėsiančių mokslo metų startas jau turėtų būti kur kas geresnis, tačiau viena aišku – nuotolinis ugdymas tiesioginio mokymo nepakeis. „Jis niekada nebus toks kokybiškas, koks galėtų būti, derinant įvairius mokymo būdus. Didžiausias iššūkis mokytojams – per nuotolį išaiškinti vaikui mokomąją medžiagą“, – sako E. Minkuvienė.

Dar viena rimta problema – ugdymosi sąlygos namie. Ne visų vaikų namuose jos yra tinkamos mokslui – dėl vaikų skaičiaus šeimoje, dėl vietos trūkumo, dėl tėvų gyvenimo būdo, kai šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. „Be to, kai kuriems vaikams reikia individualios priežiūros, o per nuotolį to padaryti neišeina. Ne visi tėvai gali sėdėti prie vaikų ir stebėti, kaip jie įsitraukia į mokymosi procesą. Kai kuriems padėjo ir mūsų švietimo specialistai. Tai iš tiesų yra sudėtinga situacija“, – sako Švietimo skyriaus vedėja.

Atviras kompensavimo klausimas

Ruošiantis visiems scenarijams, ŠMSM praėjusią savaitę skelbė, kad šiuo metu planuojamas papildomas mokyklų finansavimas, kad jos galėtų apsirūpinti informacinių technologijų priemonėmis, taip pat tobulinti mokytojų skaitmenines kompetencijas. Tam numatoma skirti 12 mln. Eur. Taip pat rugpjūčio antroje pusėje numatyti seminarai, mokymai, kaip dirbti su IT sistemomis ir mokomosiomis platformomis.

R. Galkus atkreipia dėmesį į kitą problemą, išryškėjusią per karantiną. „Jei bus ugdoma nuotoliniu būdu, reikėtų apsvarstyti mokytojų darbo nuotoliniu būdu padidėjusių asmeninių išlaidų kompensavimą, darbo vietų aprūpinimą nauja kompiuterine technika (mokytojai savo lėšomis atnaujina asmeninę kompiuterinę techniką; naudoja asmeninius energetinius resursus (elektra, internetinis ryšys ir t. t.); neapmokamas pailgėjęs darbo laikas“, – sako jis, pridurdamas, kad ir gerosios patirties sklaida gali būti svarbus faktorius, gerinant nuotolinį ugdymą rajono mokyklose.

Ministras: mokslo metai prasidės rugsėjo 1 dieną mokyklose

Mokslo metai prasidės rugsėjo 1 d. mokyklose, ketvirtadienį paskelbė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Kaukės mokyklose galėtų būti įvedamos, jei savivaldybėje užsikrėtimų skaičius pasiektų 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų, o prie nuotolinio mokymo būdo pereinama, jei būtų 25 užsikrėtimai 100 tūkst. gyventojų.

„Jei kyla klausimas, ar pirkti, ar išlyginti mokiniui uniformą, atsakymas yra: taip – mokslo metai prasidės įprastu būdu mokyklose. Pradžia bendrojo ugdymo mokykloms ir profesinio mokymo įstaigoms rugsėjo pirmą dieną, taip pat ir aukštosioms mokykloms, išskyrus pirmakursius“, – per spaudos konferenciją sakė A. Monkevičius.

Pirmojo kurso studentams mokslo metai prasidės rugsėjo 14 dieną, nes maždaug 10 dieną baigsis priėmimas.

„Numatėme du slenksčius. „A“ atvejis – kai užsikrėtusiųjų skaičius pasiekia 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų ir bent 10 proc. susiję su lokalizuotais židiniais, bus svarstoma dėl privalomų kaukių dėvėjimo. Jei konkrečioje savivaldybėje esant 25 užsikrėtimams 100 tūkst. gyventojų ir 10 proc. naujų atvejų nesusiję su lokalizuotais židiniais, bus vertinama galimybė pereiti prie nuotolinio mokymo šioje savivaldybėje, bet net ne visoje savivaldybėje, o lokaliai“, – sakė A. Monkevičius.

Pasak jo, kol kas šitų kriterijų neatitinka nė viena savivaldybė ir nėra pagrindo manyti, kad situacija staiga pasikeis.

BNS informacija

Mokiniai privalės laikytis grupių izoliavimo principo

Vakar Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė pristatė, kokių reikalavimų turės laikytis mokyklos dėl koronaviruso krizės. Siekiama kuo mažesnio kontakto tarp skirtingų amžiaus grupių mokinių. Ministerija rekomenduoja mokykloms laikytis grupių izoliavimo principo, kuomet mokiniai išliks vienoje klasėje, o tik mokytojai vaikščios ir keis klases.

„Turi būti taikomas mokymosi klasėmis principas, kai į klases vaikšto mokytojai, o mokiniai yra viename kabinete, vienoje patalpoje. Mokytojas, ateidamas pas mokinius, galės atsinešti savo naudojamas priemones bei reikalingą mokomąją medžiagą. Akivaizdu, kad gamtos mokslų, fizinių mokslų pamokos, galės būti ugdomos tam skirtuose specialiuose kabinetuose, bet užtikrinant, kad po pamokos būtų tinkamai dezinfekuojami paviršiai, įranga ar kiti daiktai, kurie buvo naudoti pamokoje. Patalpos turi būti išvėdintos ir tinkamai pasiruošta kitos klasės atėjimui“, – sakė ji.

Rekomenduojama mokyklose organizuoti mokinių darbą taip, kad skirtingo amžiaus grupių mokiniai būtų atitinkamuose koridoriuose ar pastato dalyse, ar skirtinguose aukštuose.

„Siekti, kad kuo mažiau skirtingų klasių mokiniai tarpusavyje turėtų kontaktą mokyklose, kad būtų sumažintas kontaktas skirtingo amžiaus grupių mokiniams“, – sakė J. Navickaitė.

Norint išvengti skirtingų amžiaus mokinių susibūrimo, siūloma pietų pertrauką daryti ilgesnę.

„Maitinimas bus galimas tiek klasėse, tiek valgyklose. Jeigu valgyklos yra didelės, jose vienu metu galės pietauti skirtingų klasių mokiniai, numatant tam skirtas erdves. Jeigu vaikai nešasi maistą iš namų, jie galės valgyti klasėje, laikydamiesi higienos taisyklių, arba mokyklos valgykloje, pietaujant būtent tos klasės mokiniams. Labai rekomenduojame mokyklose daryti ilgesnę pietų pertrauką, užtikrinant tiek poilsį, tiek tinkamą vaikų maitinimą. Valgykloje turės būti užtikrintos sąlygos darbuotojų ir mokinių rankų higienai“, – teigė ji.

Ugdymo procese draudžiama dalyvauti vaikams ir darbuotojams, karščiuojantiems ar turintiems kitų ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių. Turės būti užtikrintos sąlygos vaikų, mokytojų, darbuotojų rankų higienai, užtikrintas dažnas patalpų vėdinimas ir valymas. Priklausomai nuo epidemiologinės situacijos, gali būti rekomenduojamos apsaugos priemonių dėvėjimas tiek darbuotojams, tiek mokiniams.

„Naudoti ne tik pagrindinį įėjimą į mokyklą, bet ir kitus įėjimus, jeigu tokių yra. Taip pat numatyti rekomenduojamas mokinių judėjimo kryptis iki klasės, valgyklos ar tualeto“, – teigė ji.

Eltos informacija

comment Skaitytojų komentarai (2)

Taip pat skaitykite