Angle down Atgal

Mokslininkai teigia, jog elektroninis vadovavimas savivaldybėms vis dar kelia iššūkių

Šiuo metu, kai šalyje dėl koronaviruso pandemijos paskelbtas karantinas ir daugeliu atveju darbas vyksta nuotoliniu būdu, vietos valdžios institucijų vidinėje ir išorinėje komunikacijoje informacinių technologijų taikymas tapo normaliu reiškiniu. Vis dėlto pastebima, kad įstaigų vadovai ir darbuotojai išnaudoja ne visas technologijų teikiamas galimybes. Viena jų – elektroninis vadovavimas, kurio metu vadovas nukreipia ir motyvuoja darbuotoją naudodamas informacines komunikacines technologijas. E. vadovavimas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse vis dar mažai žinomas ir naudojamas, ypač viešajame sektoriuje.

Socialiniai tinklai išnaudojami vadovavimo procesuose

Šiaulių universiteto Regionų plėtros instituto mokslininkai įgyvendino tarptautinį mokslo projektą, subūrusį mokslininkų grupę iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Vokietijos. Tyrimais buvo siekiama nustatyti, kaip informacinių komunikacinių technologijų taikymas paveikė vadovavimo procesus ir kokie iššūkiai šiems procesams kyla vietos savivaldos organizacijose.

„Tyrimo metu tiek Baltijos šalyse, tiek Vokietijoje apklausti savivaldybių vadovai ir darbuotojai. Atsakymai atskleidė, kad e. vadovavimas dar pakankamai naujas visose šiose valstybėse. Baltijos šalys ir Vokietija skiriasi viešųjų paslaugų skaitmeninimo lygiu: Estija laikoma ES lydere, o Vokietija vėliausiai įsijungė į skaitmeninimo veiklas vietos valdžios srityje, todėl visos trys Baltijos šalys lenkia ją visuomenei pateikiamų informacinių komunikacinių technologijų sprendimų kiekiu. Nepaisant to, tyrimas atskleidė Baltijos šalių ir Vokietijos savivaldybių darbo sąlygų formavimo ir vadovavimo sričių skaitmeninimo panašumus“, – sako projekto vadovė, tyrėja dr. Rita Toleikienė.

„Visos keturios valstybės yra pasirengusios tinkamą teisinę bazę skaitmeninimui ir informacinių komunikacinių technologijų naudojimui tiek nacionalinės, tiek ir vietos valdžios lygiu“, – tvirtina projekto tyrėja dr. Vita Juknevičienė.

Mokslininkai teigia, kad kai kurių šalių vadovai ypač teigiamai vertina informacinių komunikacinių technologijų naudojimą vadovavimo procesuose. Jie savo kasdieninėje veikloje naudoja ne tik savivaldybėse veikiančias sistemas, bet ir asmeninius komunikacijos kanalus, pavyzdžiui, socialinius tinklus, kad paspartintų veiklas, greičiau pateiktų reikiamus nurodymus ar atsakytų į darbuotojams kilusius klausimus. Tai ypač pabrėžia Lietuvos savivaldybių atstovai, kurie naudoja Google platformą darbų planavimui skyriuose, socialinius tinklus, ypač Facebook ir Messenger, komunikacijai tarp vadovų ir darbuotojų, tarp politikų ir administratorių, tarp skirtingų institucijų atstovų.

„Tai įgalina juos veikti daugiafunkcinėje aplinkoje ir greitai pateikti atsakymus, sprendimus ar nurodymus reikiamiems asmenims. Latvijos informantai pabrėžė socialinių tinklų – Facebook, Twitter, Instagram – naudojimą komunikacijai su piliečiais taip pagreitinant atsakymus į jų užklausas, siekiant pagerinti komunikacijos spartą ir sukurti atviros savivaldybės įvaizdį“, – pasakoja tyrėja V. Juknevičienė.

„O štai Vokietijos ir Estijos vadovai skeptiškai vertino ne organizacijų įdiegtus komunikacijos kanalus. Vokietijos atstovai sako, jog yra situacijų, kai neužtenka elektroninio atsakymo, būtina ir paskambinti. Tiesa, Vokietijos atstovas pats naudoja Google platformą skyriaus susitikimų planavimui“, – pabrėžia projekto vadovė dr. R. Toleikienė.

Komunikacija su darbuotojais akis į akį ar nuotoliniu būdu?

Vokiečiai sako, jog būtini atitinkami papildomi resursai, kad įvairių sistemų ar kitų informacinių komunikacinių technologijų įrankių naudojimas taptų darbuotojų kasdiene praktika. Tuo tarpu Lietuvos ir Latvijos darbuotojai traktuoja organizacijos siūlomų sistemų naudojimą ir bendravimą su vadovais naudojant informacines komunikacines technologijas kaip neišvengiamybę, savaime suprantamą modernios organizacijos praktiką.

„Estijoje, ypač nedidelėje savivaldybėje, darbuotojai yra labiau linkę susitikti su vadovu ir aptarti klausimus akis į akį, jeigu reikia, susisiekti elektroniniu paštu. Tuo tarpu Vokietijoje darbuotojas žino, kad apie bet kokią rašytinę ataskaitą vadovą būtina informuoti asmeniškai, o dokumentų pateikimas, asmeniškai neinformuojant kolegos, būtų laikomas nepagarbiu elgesiu. Tai byloja apie organizacijos kultūrą, kurioje įsišaknijusi asmeninė „akis į akį“ komunikacija, neleidžianti įsivirtinti e. vadovavimo praktikai. Tokiu atveju ir vadovavimas turi būti grįstas asmeniniu kontaktu, o e. vadovavimas yra suvokiamas kaip darbuotojų motyvavimo grėsmė“, – įsitikinusi R. Toleikienė.

Baltijos šalių ir Vokietijos savivaldybių darbuotojams teisiškai yra sudarytos galimybės dirbti nuotoliniu būdu, ypač šiuo metu dirbant karantino sąlygomis. Darbas nuotoliniu būdu nors ir pristatomas kaip savivaldybių darbuotojų motyvavimo priemonė, tačiau darbuotojai suvokia, jog toks darbo pobūdis pailgina darbo valandas.

„Latvijos atstovai nepastebėjo jokio darbo ir asmeninio gyvenimo disbalanso, informacinių komunikacinių technologijų kišimosi į jų asmeninę erdvę. O Lietuvos ir Vokietijos tyrimo dalyviai pabrėžė, kad jie neigiamai vertina ribos tarp darbo ir asmeninio gyvenimo nykimą, darbo įsibrovimą į jų asmeninę erdvę per technologijas, daugybės užduočių atlikimą vienu metu. Kaip pažymėjo Lietuvos atstovai, mobilusis telefonas dabar tapo neatskiriamu darbo įrankiu, o technologijos „nuseka“ darbuotoją į namus, jis tampa pasiekiamas visur, tad ir asmeninė erdvė tampa darbo aplinka, sukeliančia tam tikrą įtampą ir stresą“, – aiškina V. Juknevičienė.

Papildomas iššūkis savivaldybės administracijos vadovams tirtose šalyse – būtinybė išlaikyti balansą tarp skaitmeninės ir įprastos asmeninės komunikacijos, išlikti jautriems skirtingų komunikacijos kanalų panaudojimui sprendžiant įvairius vadovavimo klausimus. „Kaip Lietuvos savivaldybės vadovas pažymėjo, būtina taip komunikuoti su darbuotojais, jog jie jaustų vadovo pagarbą, suprastų savo vaidmenį organizacijoje ir kuriamą pridėtinę vertę joje. Tam būtina palaikyti asmeninę komunikaciją akis į akį“, – sako R. Toleikienė.

Žinių ir gebėjimo naudotis technologijomis stoka

Nustatyta, kad naudojimasis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis vadovavimo procese yra nulemtas ne tik prieinamų įrankių, bet ir paties vadovo ar darbuotojo kompetencijų. Pastebėta, kad su didesniais iššūkiais susiduria vyresniosios kartos darbuotojai, kuriems yra būtini papildomi mokymai.

„Lietuvos tyrimo dalyviai teigė, kad dalyvauja įvairiuose kompetencijų kėlimo renginiuose, tačiau retai jie būna susiję su naujų informacinių komunikacinių technologijų įrankių ar galimybių taikymu savivaldybės administracijos vadybos klausimais: vidiniams procesams spartinti, tobulinti. Estijos atstovas būtų linkęs išnaudoti Skype virtualių posėdžių galimybę savivaldybėje, bet to negali padaryti, nes ne visi posėdžių dalyviai moka jungtis virtuliai. Dažnai įvairių specializuotų programų įvaldymas ir papildomų informacinių komunikacinių technologijų įrankių naudojimas yra apspręstas paties vadovo ar darbuotojo motyvacijos, iniciatyvos, žinių ir gebėjimo naudotis technologijomis, kas neskatina siekti sisteminės e. vadovavimo praktikos organizacijoje“, – tikina projekto vadovė dr. R. Toleikienė.

Informacinių komunikacinių technologijų taikymas, ypač šiuo metu pratęsto karantino sąlygomis, yra kasdienė praktika savivaldybėse, įskaitant ir vadovų veiklą, tačiau elektroninis vadovavimas vietos savivaldoje susiduria su eile iššūkių. Dauguma jų yra susiję su pasirinktų taikyti informacinių komunikacinių technologijų priemonių specifika, vadovavimo procesų daugiadimensiškumu ir šalių vietos savivaldos organizacijų skirtumų raiška.

Projektas „E. vadovavimas vietos savivaldos organizacijose: Vokietijos ir Baltijos šalių atvejai“ remiamas Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuro per Vokietijos akademinių mainų tarnybą (DAAD) Vokietijos Federacinės Respublikos Užsienio reikalų ministerijos lėšomis. Sutarties Nr. 2019/14 dėl Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuro projekto finansavimo Nr.SU-27- (8.2).

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite