Angle down Atgal

Mokslininkai: kad COVID-19 atvejų sumažėtų, pasistengti reikia visiems

Pandemijos situacija šalyje smarkiai keičiasi kiekvieną parą. Antradienį skelbta apie Lietuvoje registruotus daugiau nei tūkstantį naujų atvejų, o trečiadienį jų jau įvardinta per 2000. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius prof. Kęstutis Petrikonis sako, jo nuomone, eksponentinis sergamumo augimas sulėtėjo, bet norint, kad ribojimai būtų efektyvūs, reikia atsižvelgti į esamą situaciją. Dabar remiantis tam tikrais rodikliais, matoma, kad kai kuriose vietose karantino reikalavimai per silpni.

„Šią minutę gal ir būtų galima pavadinti situaciją besistabilizuojančia, tačiau akivaizdu, kad didesnis sergamumas koronaviruso infekcija persikelia iš didesnių miestų į mažesnius. Bet būna parų, kai jis vėl sustiprėja didmiesčiuose. Visi pokyčiai yra dinamiški. Norint pandemijos plitimą geriau valdyti, reikėtų tikslesnio bei kokybiškesnių tyrimų bei jų duomenų aprašymo. Kuo greičiau reikia tą procesą pagerinti, skaitmenizuoti. Tuomet ir ekspertai galėtų analizuoti ir prognozuoti pandemijos plitimą tiksliau bei numatyti, kokios priemonės ją valdant duotų geriausių rezultatų“, – LRT radijui trečiadienį sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius prof. K. Petrikonis, šalies prezidento iniciatyva suburtos ekspertų grupės narys.

Jo nuomone, eksponentinis sergamumo augimas sulėtėjo, bet norint, kad ribojimai būtų efektyvūs, reikia atsižvelgti į esamą situaciją. Dabar remiantis tam tikrais rodikliais, matoma, kad kai kuriose vietose karantino reikalavimai per silpni.

„Ta situacija anaiptol ne nuo ekspertų priklauso, – kad ji būtų kuo geresnė, turi rūpėti visai visuomenei. Visi nori, kad užsikrėtimų sumažėtų, gyvenimas laisvėtų, Bet kol taip nėra, privaloma laikytis saugių atstumų, jei tik įmanoma, likti namuose. Asmeninių saugos priemonių, kaip įsitikinome, reikia ne tik darbe ar parduotuvėje, bet ir namuose, kai susirenka didesnis namiškių, artimųjų, draugų būrys. Svarbu žinoti ir patikėti, kad be geranoriškų visos visuomenės pastangų, laukiamo rezultato nebus, nes visko sureglamentuoti neįmanoma“, – kalbėjo prof. K. Petrikonis.

Kaip trečiadienį paskelbė Kauno miesto savivaldybė, praėjusią parą 220 kauniečių registruoti nauji COVID-19 atvejai, ir šiandien šia infekcija serga 4118 miesto gyventojų. Sergamumo padidėjimas per savaitę – 17,88 proc. Šimtui tūkstančių gyventojų tenkantis naujų atvejų skaičius per 14 pastarųjų dienų Kaune pasiekė 924,8 (Lietuvoje – 924,6).

Praėjusi para nuo kitų išsiskiria ypač dideliu pasveikusių nuo COVID-19 kauniečių skaičiumi, - jei antradienį skelbta, kad sveikais pripažinti 1177 sirgusieji, tai trečiadienį jų padaugėjo iki 2788. Iš viso infekcija buvo registruota 6996 kauniečiams. Iš jų 65 mirė, dar 25 užsikrėtę kornavirusu Kauno gyventojai mirė nuo kitų ligų.

Statistikos duomenimis, praėjusią parą šalyje nuo agresyvios infekcijos mirė 28 žmonės, iš jų 6 – Kauno apskrities gyventojai. Šalies savivaldybių sąraše, kuriame dideliu sergamumo rodikliu tebepirmauja Kėdainių rajonas, Kauno miestas dabar yra 26-as, Kauno rajonas – 28-as. Mažiausiai COVID-19 pandemijos paveiktomis išlieka Pagėgių (247,1 atv. – 100 tūkst. gyventojų) bei Neringos (339,9 atv.) savivaldybės.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite