Angle down Atgal

Mes gimėme „nepatogūs“...

Žinia tau, PASAULI, ant kurio niekada nepyksiu, nes nemoku...

Gimiau neprašydamas, tiesiog kadaise prijaukintos katės. Nešiotas šiltai įščiose, gimęs ir paleistas į pasaulį, nes laukiamas buvau tik mamos, kurią atėmei TU... Parkas tapo mano prieglobščiu ir tuo pačiu lyg padėklas mirties puotai... man ir mano broliams kelios paros... Kam palikote parke? Nejaugi nesuvokiate, kokia tragiška mirtis sušąlti ir nusilpti iš bado? Žinia tau, pasauli, vaikų rankose mūsų ateitis, jie rado ir prašė prieglobščio mums, patys būdami maži.... Mano mama – „Coca Cola“ butelis su šiltu vandeniu, mano viltis – ir taip išvargusi įmotė su savo penkiais kačiukais, mano gyvenimas – stebuklo rankose...

NEJAUGI TIKRAI DAR, PASAULI, MĄSTAI, KAD TAVO GRAŽUS KATINAS TURI BŪTI NAMŲ IR KIEMO NEKASTRUOTAS KARALIUS...? NEJAUGI DAR GALVOJI, KAD LAKSTANTI TAVO KATYTĖ PAJĖGI TAPTI MAMA TRISKART Į METUS SAVO 21 MAŽYLIUI...?

MANO MIELAS PASAULI – TAPK ATSAKINGU ŠEIMININKU!

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite