Angle down Atgal

„Man patiktų, kad žmonės labiau domėtųsi rimoryste…“

„Gyvenimo“ skaitytojai pačiu reikšmingiausiu 2020 metų kultūriniu projektu Prienų rajono savivaldybėje įvardino unikalų, vienintelį Lietuvoje (o gal ir pasaulyje?) Veiverių rimorystės muziejų, kuris buvo pastatytas vos per penkis mėnesius ir įkurtuves šventė liepos 26-ąją, per Šv. Onos atlaidus. Jo įkūrėjui klebonui Kazimierui Skučui – tai viso gyvenimo projektas, susijęs su žirgais ir pakinktų meistrystės amatu.

Buvusio ilgamečio Veiverių Šv. Liudviko parapijos klebono iniciatyva muziejus Veiveriuose, parapijai priklausančiame kluonelyje, buvo įkurtas 2006 metais. Bėgant metams, pastato būklė blogėjo, jis tapo avarinis. Dabartinis Veiverių Šv. Liudviko bažnyčios klebonas, garbės kanauninkas Kęstutis Vosylius, matydamas iškilusį pavojų daugelį metų K.Skučo rinktai vertingai pakinktų, balnų, karietų, važių, rimoriaus darbo įrankių kolekcijai, parodė iniciatyvą prie parapijos namų pastatyti naują pastatą ir į jį perkelti visus eksponatus. Naujo pastato statybas finansavo klebono K.Skučo pusseserė Milda Skučaitė-Napjus su šeima, gyvenantys JAV, vykdomus darbus prižiūrėjo klebonas Kęstutis Vosylius.
Kai muziejus buvo pastatytas, padedant muziejininkystės specialistams, buvo suregistruoti ir aprašyti K.Skučo surinkti eksponatai, parengtos nuolatinės ekspozicijos, rimoriaus amato edukacijos.
Taip buvo įamžintas kelis dešimtmečius Veiverių kraštui ir jo žmonėms atidavęs gerbiamas kunigas ir jo nuopelnai, iš užmaršties prikeltas K.Skučo propaguotas, Lietuvoje beveik išnykęs pakinktų dirbėjų amatas, ir apsaugota klebono per daugelį metų surinkta unikali ekspozicija.
Balandį dabartiniam Pažėrų Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebonui K.Skučui sukaks 87-eri, ir jis labai apgailestauja, kad šiuo nelemtu laikotarpiu muziejus nelankomas, retai kas domisi rimoriaus amatu, žmonės į jį beveik nesikreipia su prašymais pataisyti pakinktus, nes žirgų augintojų gretos mažėja. Unikalios kolekcijos savininkas K.Skučas daug ką norėtų papasakoti apie nuo jaunumės išmoktą rimoriaus amatą, galėtų pademonstruoti, kaip siuvami pakinktai, kad žmonės turėtų apie tai supratimą.
K.Skučo teigimu, žirgais, pakinktų siuvimu jis susidomėjo dar jaunystėje, kuomet jo tėviškėje buvo prižiūrimi karo fondo žirgai – kolūkis skirdavo kumeliukus, kuriuos reikėjo užauginti, išjodinėti, pripratinti prie kinkinio. Jauni, energingi žirgai greitai nutraukdavo pakinktus, kadangi K.Skučas buvo šiek tiek mokęsis batsiuvio amato ir mokėjo siūti, juos sutaisydavo. Nors tai buvo sudėtingas darbas, klebonas sakė jo nesibaidęs.
– Man šis amatas visuomet lipo prie širdies. Suaugau su žirgais. Nebe reikalo Lietuvos herbe pavaizduotas žirgas, o ne erelis ar liūtas, – pastebi klebonas. – Vaižgantas dažnai savo kūriniuose minėjo rimoriaus amatą. Gaila, kad šiandien tie, kurie paskaito jo kūrybą, net nežino, ką šis žodis reiškia. Man patiktų, kad žmonės labiau domėtųsi rimoryste.
Vienu metu klebonas ir pats augino 12 žirgų, dabar belikę šeši, iš jų mylimiausias žirgas – Kora, kitų vardai – Bitė, Fuksas, Kagoras… Klebonas pats neturi sąlygų laikyti savo augintinių, todėl juos prižiūri kiti šeimininkai. Gerai užlaikomi žirgai, pakinkyti į karietą, tampa beveik visų Veiverių miestelio švenčių, atlaidų puošmena, K.Skučas pavežioja visus norinčiuosius. Klebono karieta ir vežimaičiais įvairių iškilmių metu yra važinėjęsi ir merai, ir vyskupai, ir svečiai iš užsienio.
Muziejaus ekspozicijoje – ne tik surinkti senoviniai žirgo aksesuarai, bet ir paties klebono K.Skučo restauruoti, siūti pakinktai ir kamanos, sutaisyti balnai, sumeistrautos brikos ir važiai. Nemažai eksponatų jis padovanojęs. Jo turėtos karietos eksponuojamos Rumšiškių buities, Anykščių Arklio muziejuose.

Unikalusis Rimorystės muziejus Veiveriuose – tai ne tik naujas šviesus pastatas miestelio centre.
Tai infekcija gerąja prasme. Prasmingas projektas subūrė plačią Skučų giminę ir daug veiveriečių darbui ir aukoms.
Architektė Jūratė Mieldažienė įžvalgiai suprojektavo erdves vasaros koncertams ir aikštę žūrovams, ne vieną grindinio akmenį paklojo savo rankomis.
Sponsorė Milda Napjus šiuo neįtikėtinu projektu išsakė meilę gimtajam kraštui, Klebono Kazimiero Skučo hobi tapo tuo akmeniu, kuris, nuriedėjęs nuo kalno, paliko ženklų pėdsaką Veiveriuose.
Tai pagarba paveldui. Tai dovana Lietuvai.
Lina Pažėrienė

Rimorystės muziejus Veiveriuose sukurtas pasiaukojimo, individualių ir kolektyvinių pastangų dėka.
Jis sutelkė bendruomenę, įsteigė bendravimo erdvę, papuošė miestelį.
Svarbiausia – sureikšmino saugotiną etnokultūros sritį.
Rita Tūtlytė

comment Skaitytojų komentarai (0)

Sponsored video

Taip pat skaitykite