Angle down Atgal

Mama paliko savo vienerių metų dukrą. Prisiminė ją po 10 metų

Vieną kartą žmonės vaikščiojo Jaroslavlyje ir išgirdo, kad kažkur verkia vaikas. Iš pradžių jie nekreipė į tai daug dėmesio, tačiau verksmas nepraėjo ir kitą dieną, tad jie labai sunerimo. Žmonės nusprendė, kad verksmas sklinda iš namo, pro kurį jie neseniai praėjo. Sunerimę žmonės nusprendė iškviesti policiją ir liko pasibaisėję, kai sužinojo, kad mama paliko savo dukrą.

Pareigūnai, įėję į namą, liko šokiruoti: tamsiame kambaryje ant nešvarių grindų gulėjo ašarojanti maždaug 12 mėnesių mergaitė. Namas buvo visiškai tuščias. Jame nebuvo nė gyvos dvasios. Atrodė taip, tarsi mama būtų išsikrausčiusi, tačiau palikusi savo mažylę…

Pareigūnai nuvežė mergaitę tiesiai į ligoninę. Apžiūrėję ją gydytojai pasakė, kad lūžęs mergaitės klubas. Ji buvo išsekusi ir alkana. Vargšė mergaitė kurį laiką buvo ligoninėje, jos tapatybę pavyko nustatyti, tačiau mažosios Lizos tėvai dingo be pėdsakų. Mergaitė atsidūrė vaikų namuose ir laukė, kol kas nors ją įsivaikins.

Sergantis mažas berniukas gulėjo toje pačioje ligoninėje kaip ir mažoji Liza. Jo mama kasdien ateidavo jo aplankyti. Kartą ji išgirdo verksmą iš kito kambario ir nusprendė pažiūrėti į mergaitę.

Moteris negalėjo stebėti, kaip mažylė verkia. Ji sužinojo Lizos istoriją ir negalėjo patikėti, kad šiuolaikiniame pasaulyje vyksta tokie dalykai… Nuo to laiko ji reguliariai lankė Lizą. Moteris rūpinosi mergaite tiek pat, kiek sūnumi. Ji atnešdavo sauskelnių, užkandžių ir žaislų.

Moteris jau turėjo du sūnus ir niekada negalvojo, kad gali turėti daugiau vaikų. Viskas pasikeitė, kai vieną dieną, atėjusi į ligoninę, palatoje neberado Lizos. Tuo metu, pasak moters, ji suprato, kad nebegali gyventi be jos. Po kelių mėnesių, kai buvo sutvarkyti visi formalumai, susiję su įvaikinimu, Liza išvyko į savo naujus namus.

Ji buvo maždaug dviejų metų. Liza bijojo garsaus triukšmo, turėjo problemų dėl maisto ir judėjimo. Po metų Ina (toks Lizą įsivaikinusios moters vardas) užrašė dukrą į šokių mokyklą, tikėdamasi, kad tai padės geriau judėti.

Metai bėgo ir šokiai tapo Lizos aistra. Kai mergaitė pradėjo eiti į mokyklą, niekas netikėjo, kad 7-erių metų vaikas tiek daug išgyveno… Liza dėl savo grožio visada pritraukdavo aplinkinių žmonių žvilgsnius. Deja, mokykloje vaikai su ja buvo žiaurūs. Jie ją negražiai vadindavo. Tačiau mergaitė nekreipė į tai dėmesio.

Liza pradėjo augti ir pildyti savo svajones. Ji dalyvavo daugelyje grožio konkursų ir netgi gavo darbą būdama paauglė. Jos gyvenimas iš tikrųjų buvo geras. Tada kaip iš po žemių atsirado jos biologinė motina.

Ji ėmė reikalauti, kad jai būtų leista bendrauti su dukra, nes ji tapo populiari. Kai motinai pagaliau pavyko susitikti su vaiku, kurį ji paliko prieš 11 metų apleistame name, ji tikėjosi, kad viskas kažkaip susitvarkys.

Liza nenorėjo pažinoti savo biologinės motinos, kuri net negali paaiškinti, kodėl pasielgė taip žiauriai. Ina, mergaitės pamotė, padėjo jai atsigauti. Lizai jos tikroji mama yra Ina.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite