Angle down Atgal

M. Vitulskis - apie bohemą ir sutiktas primadonas

Šeštadienį, spalio 28 d., Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) žiūrovų laukia Džiakomo Pučinio (Giacomo Puccini) opera „Bohema“.

Prieš tai, spalio 25 d., įvyks jaunimui skirta edukacinė popietė, kurioje ši opera bus pristatyta plačiau. Popietėje dalyvaus ir su moksleiviais bendraus vienas iš pagrindinių artėjančio spektaklio solistų - tenoras Merūnas Vitulskis.

Kartu su Merūnu spalio 28 d. „Bohemoje“ dainuos Joana Gedmintaitė, Agnė Stančikaitė, Eugenijus Chrebtovas ir kiti teatro solistai. Spektaklį diriguos maestro Julius Geniušas.

Žymiausia scenos partnerė, su kuria M. Vitulskiui ligi šiol yra tekę dainuoti, jo laukė būtent „Bohemoje“. Tai - lietuviams pažįstama rumunų primadona Andžela Georgiu (Angela Gheorghiu), pernai viešėjusi LNOBT su soliniu koncertu.

„Bohema“ abu dainininkus suvedė Vienos valstybinėje operoje, kai dėl ligos spektaklio išvakarėse atsisakė dainuoti Rudolfo vaidmeniui kviestas tenoras Vitorijus Grigolas (Vittorio Grigolo).

„Tuo metu dirbau nelabai toli - Klagenfurto miesto teatre. Man paskambino ir pasakė, kad yra galimybė debiutuoti Vienoje, tačiau turėčiau nusiteikti nemažam stresui, nes atskridus tą pačią dieną teks dainuoti Rudolfą. Repeticijoje suspėjome tik „perbėgti“ mizanscenas. Aišku, A. Georgiu dėl tos situacijos buvo gerokai įsitempusi ir nesivaržydama demonstravo primadonos statusą“, - nesileidžia į konkretesnes smulkmenas Merūnas.

Visiškai priešingą įspūdį solistui paliko albanų kilmės dainininkė Ermonela Jaho (Ermonela Jaho), su kuria teko dainuoti „Traviatą“ Bilbao operoje Ispanijoje - iš šios primadonos jaunas, tuomet pirmąkart Alfredo partiją užsienyje atliekantis lietuvis sulaukė nuoširdaus, draugiško palaikymo.

Ir „Bohemoje“, ir „Traviatoje“ M. Vitulskio pristatomiems operų veikėjams tenka apraudoti savo mirusias mylimąsias.

„Kaip ir daugelyje kitų operų, - šyptelėjęs priduria tenoras ir tvirtina, jog tai, kaip įtikinamai pavyksta suvaidinti tragiškas kulminacijas, priklauso nuo suburtos trupės ir vidinės atmosferos teatre. - Kartais patenki į senovišką, bohemiškų tradicijų teatrą, kurio kolektyvas - kaip tvirtas kumštis. Juose dar gali išvysti, kaip, repetuodami tragiškas scenas, verkia solistai, o kartais - net režisieriai. Tai veikia taip stipriai, kad pačiam jau nebereikia stengtis prisiminti liūdniausių savo gyvenimo akimirkų - dainuodamas 100 procentų patiki siužetu.

O būna teatrų, į kuriuos važiuoji tiesiog dirbti, ir juose emocijas tenka suvaidinti. Tikru operos profesionalu tampi tuomet, kai žiūrovai, tavęs klausydami, nebejaučia šitų skirtumų“.

Po tokių išgyvenimų, kokie vaizduojami operoje „Bohema“, jauni žmonės neretai pasikeičia - iš malonumus gaudančių paviršutiniškų linksmuolių virsta brandžiomis, kitus suprasti ir užjausti gebančiomis asmenybėmis.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite