Angle down Atgal

LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė: būti kandidatu į olimpines žaidynes – ne tik garbės reikalas

Artėja 2020-ieji, paskutiniai olimpinio ciklo metai. Juos kitų metų liepą-rugpjūtį vainikuos olimpinės žaidynės Tokijuje. Olimpinius normatyvus jau įvykdė 21 Lietuvos sportininkas, tikėtina, kad iki žaidynių jų skaičius padvigubės ar net patrigubės.

Šiuo metu oficialiame kandidatų į Tokiją sąraše yra 155 sportininkai. Netrukus sąrašas gerokai susitrauks, jame liks tik realiausiai į žaidynes važiuoti pretenduojantys sportininkai. Tokia praktika taikoma visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Kinijoje ciklo pradžioje į kandidatų sąrašą įtraukiami 300 tūkstančių sportininkų, paskutiniais metais jų lieka 2,5 tūkstančio, o į olimpines žaidynes vyksta 300–400. Panaši situacija ir Lietuvoje, tik skaičiai čia atitinkamai kuklesni.

Apie mūsų šalies kandidatų į olimpines žaidynes atrankos užkulisius specialiai svetainei Ltok.lt papasakojo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

– Lietuvoje yra šimtai tūkstančių sportuojančių žmonių, keli tūkstančiai iš jų – profesionalai. Į olimpines žaidynes važiuoja tik 50–60 sportininkų. Kiek atletų ruošiasi svarbiausiam sporto renginiui, kiek jų įtraukiama į oficialų kandidatų sąrašą?

– Pradėkime nuo to, kad būti kandidatu į Lietuvos olimpinę komandą yra ne tik garbės reikalas. Į ją patenka tik stipriausi olimpinių sporto šakų atstovai, aukšto meistriškumo sportininkai, mūsų šalies sporto elitas. Kad suprastume, kas ir kaip patenka į kandidatų sąrašą, pradėkime nuo branduolio, t.y. nuo olimpinės rinktinės. LTeam – tai komanda, kurią Lietuvos tautinis olimpinis komitetas deleguoja į olimpines žaidynes, aukščiausio rango varžybas.

Istoriškai Lietuvos olimpinę komandą sudaro nuo 40 iki 70 sportininkų. Tačiau olimpinėms žaidynėms oficialiai ruošiasi kur kas daugiau sportininkų. Daliai jų nepavyksta įvykdyti normatyvų ir jie lieka už brūkšnio. Tačiau jie buvo arti, jie ruošėsi patys ir padėjo pasiruošti treniruočių partneriams. Šis oficialiai patvirtintas būrys elitinių Lietuvos atletų, realiai esančių arčiausiai olimpinių žaidynių – tai ir yra kandidatai į olimpines žaidynes. Lietuvos kandidatų skaičius vasaros olimpinėms žaidynėms svyruoja nuo maždaug 200 ciklo pradžioje iki 100 paskutiniais, olimpiniais metais.

– Kas nusprendžia, kuriuos Lietuvos sportininkus įtraukti į oficialų kandidatų sąrašą, kuriuos palikti už brūkšnio?

– Artėjančioms 2020-ųjų metų žaidynėms yra suformuota Lietuvos sportininkų rengimo ir dalyvavimo Tokijo olimpinėse žaidynėse programos ekspertų komisija. Ją sudaro 11 kompetentingų asmenų. Olimpinės rinktinės kandidatų sąrašui sportininkus teikia olimpinių sporto šakų federacijos. Kiekvieną sportininką pagal iš anksto patvirtintus kriterijus svarsto ekspertų komisija, vėliau ji dar susitinka ir išdiskutuoja su visomis federacijomis. Galutinį sprendimą – įtraukti sportininką į kandidatų sąrašą ar ne – ekspertų komisijos siūlymu priima LTOK Vykdomasis komitetas.

– Koks pagrindinis ekspertų komisijos tikslas?

– Nepražiopsoti nei vieno potencialaus olimpiečio, būti kuo objektyvesne ir taiklesne prognozuojant būsimos olimpinės rinktinės sudėtį, taip pat vertinant kiekvieno atleto galimybes, remiantis kriterijais nukreipti finansavimą tiems sportininkams, kurie realiai gali patekti į olimpines žaidynes ir būti ten konkurencingi.

– Kas lemia kandidatų į olimpines žaidynes kiekį? Ar gali vienais metais jų būti 150, o kitais – 220?

– Kandidatų atrankos procesas vyksta piramidės principu. Didžiausias kiekis oficialiai patvirtintų kandidatų būna pirmaisiais olimpinio ciklo metais, mažiausias – paskutiniais. Šį ciklą pradėjome nuo 165, baigsime, ko gero, su 100 sportininkų sąrašu.

– Ar sportininkas, neįtrauktas į kandidatų sąrašus, turi šansų tapti olimpinės rinktinės nariu?

– Kadangi sąrašas negali būti begalinis, nutinka visokių dalykų. Naujausias pavyzdys – 2019 metų kandidatų į olimpines žaidynes sąraše nebuvo trišuolininkės Dianos Zagainovos. Bet būtent šiais metais ji pagerino Lietuvos trišuolio rekordą ir įvykdė Tokijo olimpinių žaidynių normatyvą. Neabejotinai ši sportininkė bus įtraukta į 2020 metų kandidatų sąrašą. Duok Dieve daugiau tokių malonių staigmenų (šypsosi).

Verta paminėti, kad kandidatų į olimpinę rinktinę sąrašas nėra nekintantis. Atsitikus panašiam atvejui ar ekspertų komisijos teikimu sportininkai gali šį sąrašą papildyti pritarus LTOK Vykdomajam komitetui.

– Minėjote, kad tapti kandidatu į olimpines žaidynes yra ne tik garbės reikalas. Kokias naudas gauna sportininkai, įtraukti į kandidatų sąrašą?

– Pagrindinė nauda – finansinė. Beveik 100 kandidatų į olimpines žaidynes gauna LTOK olimpinę stipendiją (ši skiriama pagal griežtus kriterijus), medicininę ir mokslinę pagalbą. Kiekvienas kandidatas gali nemokamai sportuoti „Impuls“ klube, naudotis kitomis panašiomis privilegijomis, pavyzdžiui, kvietimais į LTOK ir LTeam renginius. O federacijai, ruošiančiai sportininką, skiriamas papildomas finansavimas to sportininko rengimui ir išlaikymui.

– Kada paaiškės oficialus sportininkų-kandidatų į Tokijo olimpines žaidynes 2020-ųjų metų sąrašas?

– Sąrašą skelbsime paskutinėmis lapkričio arba pirmosiomis gruodžio dienomis. Šiuo metu federacijos teikia sportininkų paraiškas, Tokijo žaidynių ekspertų komisija jas jau nagrinėja.

– Kada paaiškės galutinė rinktinės sudėtis Tokijo olimpinėms žaidynėms?

– Tikroji Lietuvos olimpinės komandos sudėtis paaiškės likus maždaug trims savaitėms iki olimpinių žaidynių pradžios. Ji, treneriai, medikai, aptarnaujantis personalas, vėliavnešys žaidynių atidarymo ceremonijai taip pat privalės būti patvirtinti LTOK Vykdomojo komiteto narių. Tiesa, įvairių ekstra sudėties pokyčių galima tikėtis iki olimpinių žaidynių pradžios.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite