Diskusijoje dėl ES ateities, Lietuvos verslininkai pažymėjo, kad būtina imtis permainų. A. Rutkausko nuotr.
Angle down Atgal

Lietuvos verslas: ES pasmerkta bankrutuoti, jei ir toliau švaistysis lėšomis be grįžtamosios vertės

Atlaikyti stiprėjančias Kinijos bei kitų šalių grėsmes Lietuva galėtų su Europos Sąjungos palaikymu, tačiau pačiai bendrijai reikėtų reformos, mano Lietuvos verslo organizacijų atstovai. Vieninga rinka nėra išnaudojama pačių narių valstybių, tuo tarpu biudžetas švaistomas nereikalaujant grįžtamosios vertės. Jeigu nebus pokyčių, tokia bendrija yra pasmerkta bankrutuoti.

Daug iššūkių

Pastaruoju metu Lietuva patiria daugybę vidinių ir išorinių iššūkių: antrame plane likusi pandemija, slopstanti migrantų krizė, aštrėjantis ekonominis Kinijos spaudimas dėl taivaniečių atstovybės, rekordinė infliacija, darbuotojų trūkumas, kaimyninės Lenkijos politiniai ir ekonominiai sprendimai mažinti PVM tarifą tam tikroms prekių grupėms.

Verslo atstovai teigia, kad iššūkius įmanoma įveikti laikantis vienybės tiek šalies viduje, tiek kartu su Europos Sąjunga, tačiau kol kas tos vienybės stinga.

One voice (vieno balso) Europos nėra, labiau one noise (vieno triukšmo), bet galėtų būti one choice (vieningo pasirinkimo) Europa“, – Šiauliuose organizuotoje diskusijoje „Europos Sąjungos ateitis: Lietuvos pramonės ir verslo požiūris“ kalbėjo Lietuvos verslo atstovai.

Konferenciją surengė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (Briuselyje) kartu su Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmais, Šiaulių pramonininkų asociacija, „Investors‘ Forum“, kuri yra ES vykstančios Konferencijos dėl Europos ateities dalis. Šia konferencija siekiama paskatinti ES verslo bendruomenę pamąstyti apie ES reikalus, problemas ir pasiekimus bei jos ateitį, o svarbiausia - gauti pasiūlymus, į kuriuos ES institucijos ketina atsižvelgti formuojant ES politiką ateityje.

Veda į bankrotą

Kęstutis Jusčius, AB „AUGA group“ generalinis direktorius teigė, kad jeigu Europos Sąjunga toliau laikysis tokios politikos ir švaistysis iš visų savo narių surenkamo biudžeto lėšomis be grįžtamosios vertės, tai nuves iki bankroto.

„Žemės ūkis gauna trečdalį viso ES biudžeto, bet atiduoda tik tris procentus BVP. Ūkininkas europinėmis lėšomis nuperka žemės sklypą, net ne priemones žemei dirbti, už pinigus, kuriuos sunkiu prakaitu uždirbo Prancūzijos pramonės darbininkai. Po penkių metų ūkininkas gali tą sklypą parduoti, nors bus lėšas įsisavinęs, bet jokios grįžtamosios naudos nebus. Visa maisto logistika dirba, importuoja sojos pupeles iš Brazilijos ir panašiai, ES labai lengvai įsileidžia produkciją iš trečiųjų šalių, bet negina savo vidaus rinkos. Duoda pašalpas nedirbantiems arba kad galėtų kitą darbą dirbti. Toks neūkiškas biudžeto valdymas veda į bankrotą“, – kalbėjo K. Jusčius.

Jaučia palaikymą

Užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius bandė įžvelgti pozityvių dalykų. Pasak jo, Europos Sąjunga atsiribojo nuo gynybos srities ir paliko šią sritį NATO. Rusijos veiksmai suartino ES ir NATO. Lietuvos pozicija dėl Taivano iššaukė Kinijos spaudimą, tačiau, pasak viceministro, jaučiamas palaikymas iš kitų Europos šalių, Australijos, Singapūro bei kitų valstybių, kurios siūlo savo rinkas. Viceministras mano, jog procesas bus ilgas ir reikės kantrybės.

„Jaučiame palaikymą ne tik prie derybų stalo, bet ir neformaliuose pasitarimuose. Esame ne vieni. Kinai pasielgė neproporcingai. Dabar tai – principo klausimas Europai, nepalikti Lietuvos vienos. Bendžaminas Franklinas buvo teisus: arba laikomės kartu, arba mus visus dvidešimt septynis pakars po vieną“, – aiškino A. Pranckevičius.

Diskusijos stiprėja

Dr. Ramūno Vilpišausko, Vilniaus universiteto TSPMI Jean Monnet profesoriaus teigimu, rimtesni pokyčiai Europos Sąjungoje įmanomi keičiant sutartį. Tačiau tai – sudėtinga užduotis. Pasak profesoriaus, šalys nori išlaikyti status quo. Juo labiau, kad kai kurios šalys sutarties pakeitimus ratifikuoja referendumu.

Taip pat R. Vilpišauskas pastebėjo, kad nors Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose buvo vienas iš didžiųjų lūžių, kurie paskatino Europos Sąjungą atsiriboti nuo JAV kaip saugumo garanto, tačiau Amerika iki šiol Europoje sprendžia saugumo klausimus, ką parodė pasitarimai dėl Ukrainos saugumo, kuriuose Europos atstovai net nedalyvavo.

Profesoriaus teigimu, vietoje milžiniškos paramos ūkininkams Lietuva ir visa Europos Sąjunga turėtų įtvirtinti bendrą rinką, ieškoti būdų, kaip bendrijos viduje gaminti strategiškai reikšmingas dalis, kaip kad puslaidininkiai, ieškoti verslo ir pramonės talentų.

„Diskusijos sustiprėjo po „Brexit“, Jungtinė Karalystė iki tol palaikė atvirą prekybą. Tarptautinė prekyba yra naudinga, bet bendroji rinka nėra įgyvendinta“, – pastebėjo R. Vilpišauskas.

Skaitmeninis raštingumas

Diskusijos organizatorius, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius Alfredas Jonuška akcentavo, kad pokyčių reikia, nes Europos Sąjunga su dabartine politika labiau kenkia savo narėms ir padeda išorės valstybėms. Vienas iš pavyzdžių – žaliasis kursas.

Bendrijos šalys privalo laikytis žaliojo kurso politikos, tačiau kitos didžiosios šalys kaip Kinija ar JAV to nedaro, tad, dėl nelygių verslo ir pramonės sąlygų, Europos Sąjungos narių verslas praranda konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Taip pat reikia ne tik liberalizuoti darbuotojų migraciją iš trečiųjų šalių, bet ir stiprinti darbuotojų skaitmeninį raštingumą, mano A. Jonuška.

„Dabartinės pramonės technologijos reikalauja skaitmeninių žinių, devynios iš dešimties darbo vietų to reikalauja, tačiau keturiasdešimt procentų darbuotojų neturi skaitmeninio raštingumo. Būtini nauji įgūdžiai ir gebėjimai. Pramonei, verslui trūksta darbuotojų, reikia palengvinti sąlygas pritraukti kvalifikuotus darbuotojus iš trečiųjų šalių. Valstybės narės turėtų skatinti švietimą mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse, didindamos STEAM studijų ir karjeros patrauklumą“, – pastebėjo A. Jonuška.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite