Angle down Atgal

Lietuvos savivaldybių indeksas: nedarbo lygis Elektrėnų savivaldybėje – tarp mažiausių

Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbė 2019 metų Lietuvos savivaldybių indeksą. Kaip ir kasmet skelbiami du indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas. Kaip šiemet įvertinta Elektrėnų savivaldybė?

Elektrėnų savivaldybė šiemet 29-30 vietas mažųjų savivaldybių indekse (54 balai iš 100), dalijasi su Utenos r. savivaldybe.

Geriausiai įvertinta „Biudžeto” sritis. Prasčiau nei vidutiniškai pasirodė „Komunalinių paslaugų”, „Transporto”, „Mokesčių” ir „Administracijos” sritys.

„Biudžeto” sritis pateko tarp dešimt geriausiai įvertintų savivaldybių, nes savivaldybė įsigydama prekes ir paslaugas skelbė viešuosius pirkimus, nevykdė vidaus sandorių. Savivaldybės administracijos išlaikymui buvo skirta 7,3 proc. išlaidų – mažiau nei vidutiniškai (8 proc.). Nors savivaldybės skola siekė 29,9 proc. pajamų (vidurkis – 25,8 proc.), ji mažėjo sparčiausiai iš mažųjų savivaldybių (-17,8 proc.p.).

Nedarbo lygis Elektrėnų savivaldybėje – tarp mažiausių. 2018 m. darbo neturėjo 5,8 proc. gyventojų, kai vidutiniškai – 9,7 proc. Esant žemam nedarbo lygiui, ilgalaikių bedarbių dalis nuo visų bedarbių sudarė tik 11,6 proc., kai vidutiniškai – 28,6 proc.

Savivaldybė buvo viena iš nedaugelio, į kurią daugiau gyventojų atvyko nei išvyko. Grynoji imigracija siekė 0,4 proc. nuo gyventojų skaičiaus, kai vidutiniškai savivaldybes paliko 0,5 proc. gyventojų. Spręsti nedarbo problemą padėjo ir palankesnės, nei daugumoje mažųjų savivaldybių, investicijų tendencijos.

2017 m. vienam gyventojui teko 1 885 eurai materialinių investicijų, kai vidutiniškai – 1 423 eurai. Tiesioginių užsienio investicijų vienam žmogui teko 4 401 euras, kai vidutinė jų vertė siekė 1 251 eurą.

Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad materialinių investicijų nuo 2016 iki 2017 m. sumažėjo daugiau nei trečdaliu (35,4 proc.) nuo 69,9 iki 45,2 mln. eurų. „Mokesčių” srities įvertinimas buvo prastesnis, nes savivaldybėje pagrindinio nekilnojamo turto mokesčio tarifas buvo tarp aukščiausių – siekė 1 proc. (vidurkis – 0,7 proc.). Savivaldybės taryba galėtų peržiūrėti ir nenaudojamo nekilnojamo turto bei apleisto žemės tarifus, kurie taip pat buvo maksimalūs, siekę 3 ir 4 proc.

Vidutinė verslo liudijimo kaina siekė 105 eurus ir buvo aukštesnė už vidutinę (96 eurai). Ją sumažinus galbūt daugiau žmonių pradėtų dirbti savarankiškai, nes tūkstančiui gyventojų teko tik 29,7 išduotas ir pratęstas verslo liudijimas, kai vidutiniškai – 41.

Daugiau informacijos apie savo savivaldybę rasite čia.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite