Angle down Atgal

Lietuvoje šiemet derlius prognozuojamas gausesnis nei pernai

Jeigu orai nepasikeis ir bus sulaukta pakankamai, bet ne per daug lietaus, grūdų augintojai, pirkėjai, perdirbėjai galės džiaugtis gausesniu nei pernai derliumi. Tokios prognozės buvo paskelbtos kasmetinėje Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos konferencijoje.

Konferencijoje aptarta žemės ūkio augalų pasėlių būklė, grūdų derliaus prognozės, naujieji pasėlių žalinimo reikalavimai, grūdų kokybės klausimai. Be asociacijos atstovų, konferencijoje dalyvavo naujai paskirtas Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Darius Remeika, Augalininkystės tarnybos vadovas Sergejus Fedotovas bei Žemdirbystės instituto mokslininkai Virginijus Feiza ir Audronė Mankevičienė.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas dr. V. Feiza pasidžiaugė, kad birželio mėnesio orai buvo palankūs žieminių bei vasarinių augalų augimui. Daugumoje plotų žieminių kviečių pasėliai atrodo gerai, pasėliai vešlūs, nepiktžolėti. Didesnio ligų pasireiškimo žiemkenčiuose taip pat nepastebėta. Jei bus lietaus, galima tikėtis tikrai gerų rezultatų - apie 5,3 t/ha žieminių kviečių, apie 3,5 t/ha žieminių rapsų derliaus, kai praėjusiais metais dėl gausaus lietaus žieminių kviečių sulaukta tik 4,7 t/ha, o žieminių rapsų - 2,8 t/ha. Žirnių ir pupų pasėlių būklė nebloga. Daugumoje laukų augalai gerai išsivystę, o pasėliai tankūs.

Žemdirbystės instituto mokslininkė Audronė Mankevicienė patvirtino jau praėjusiais metais atliktų tyrimų teiginius, kad esant lietingam orui grūdus puola įvairių genčių grybai, tarp jų ir fusarium, kurie produkuoja toksinus. Nei grybų rūšių, nei kolonijų kiekio ant grūdo plika akimi neįmanoma nustatyti, todėl, jeigu grūdų masėje taškuotų grūdų daugiau kaip 1 proc., reikia įsivertinti riziką, ar verta tokius grūdus pirkti ir kaip juos sandėliuoti, kad jų drėgmė neviršytų 13-14 proc. Svarbu, kad būtų užtikrintas grūdo kokybinis stabilumas ir nesusidarytų sąlygos plisti pelėsiniams grybams, dėl ko grūdai gali tapti toksiški ir nebetinkami naudoti nei maisto, nei pašarų pramonėje.

Šie metai yra paskutiniai, kai vykdant žalinimo programą ankštiniams augalams, galima naudoti chemines apsaugos priemones. Įdomu, kaip elgsis grūdų augintojai: ar šie baltyminiai augalai, kurie pastaruoju metu ypač vertinami užsienio rinkose, ir toliau bus auginami tokiais pat kiekiais. Grūdų augintojų asociacijos atstovas Ignas Jankauskas konferencijoje teigė, kad apklausus dalį grūdų augintojų, pasirodo, kad auginamų žirnių ir pupų pasėlių plotai vis dėlto sumažės, tačiau kiek s nesiryžo prognozuoti. Grūdų eksportuotojams, kurie jau daug metų gabena žirnius ir pupas į tokias rinkas kaip Indiją ir Egiptą, svarbu žinoti šių grūdų pasiūlą. Juolab kad šiais metais per derliaus nuėmimą į Lietuvą atvykti planuoja ir oficiali indų fitosanitarinės tarnybos delegacija, kurios iniciatyva gali būti supaprastinti įvežimo į šią šalį reikalavimai.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite