Angle down Atgal

Lenkų virtuvė - ar tikrai panaši į lietuvių?

Mūsų kaimynų lenkų virtuvė daug kuo primena lietuvišką - ir ingredientais (bulvės ir kitos šakninės daržovės, kruopos, riebi grietinė ir sviestas, grybai), ir patiekalais (Lenkijoje rasite ir varškės apkepų, ir balandėlių, ir vištienos kotletų, ir burokėlių mišrainės ar raugintų kopūstų, ir giros, ir ruginės duonos…), tačiau turi ir nemažai unikalių, Lietuvoje mažai girdėtų patiekalų.

Tai nenuostabu - lenkų kulinarines tradicijas formavo kaimyninių šalių įtaka bei šalyje gyvenusių tautinių mažumų papročiai, taigi lenkai nemažai pasiskolino iš vokiečių, čekų, slovakų, austrų, vengrų, žydų ir italų virtuvių.

Apskritai lenkų patiekalai yra sotūs, sunkoki, valgoma nemažai mėsos, ypač kiaulienos, vištienos ir jautienos, sotumo suteikia ir riebūs padažai, dažnai jų pagrindas būna sviestas ar riebi grietinė. Taip pat maistui vartojamos labai įvairios grūdinės kultūros - kviečiai, javai, avižos, miežiai, ryžiai, na, o pagardinami patiekalai įvairiomis prieskoninėmis žolelėmis. Teigiama, kad dauguma tradicinių lenkiškų patiekalų yra gana sudėtingi ir jų paruošimas reikalauja įgūdžių bei laiko. Susipažinkime su keletu populiariausių lenkiškų patiekalų.

Pierogi - ne, tai ne pyragai, nors ir skamba panašiai. Pierogi - visoje Lenkijoje populiarus patiekalas, tapęs kone nacionalinės virtuvės simboliu. Tai labai universalus patiekalas - kvietinių miltų tešlos virtinukai, kurių įdaras gali būti pats įvairiausias. Pierogi dažniausiai įdaromi mėsa, raugintais kopūstais, grybais, tačiau gali būti ir saldūs - įdaryti saldžia varške arba uogiene. mažiau įprasti receptai - virtinukai su grikių įdaru arba su trintomis bulvėmis ir keptais svogūnais (vadinami rusiškais virtinukais). Pierogi dažnai gaminami Kūčioms.

Lenkijoje valgoma daug sriubų - kaip ir pas mus, sriuba dažnai būna pirmasis pietų patiekalas. Nenuostabu, kad sriubų lenkai turi pačių įvairiausių - nuo pomidorinės iki agurkų sriubos (zupa ogórkowa, gaminama su raugintais agurkais ir trintomis bulvėmis) iki iš ukrainiečių pasiskolintų barščių. Viena įdomesnių sriubų yra vadinama żur, arba żurek, gaminama su raugintomis kruopomis - rugiais, kviečiais ar avižomis ir dešros gabaliukais. Kartais į šią sriubą dedama bulvių, kartais ji patiekiama su virtomis bulvėmis, bet gali būti ir tiesiog užpilama ant bulvių košės (Silezijos regione, toks patiekalas vadinamas s żur śląski). Kartais į żurek dar įmaišoma smulkintų virtų kiaušinių. Vis dėlto populiariausia, visiems lenkams pažįstama sriuba tikriausiai bus rosół - tiršta, sodraus aromato ir labai soti. Rosół ingredientai - vištiena, bet kokios daržovės (nors sakoma, skaniausia - su smulkintais salierais, kopūstais ir būtinai pabarstyta šviežiomis petražolėmis) ir ploni ilgi makaronai.

Lenkų virtuvės neįmanoma įsivaizduoti be garsiojo bigos, kartais vadinamo "medžiotojų troškiniu". Tai - taip pat labai sotus, kaloringas patiekalas, puikiai sušildantis ir pasotinantis šaltuoju metų laiku. Bigos - tai mėsos ir raugintų kopūstų troškinys, pirmiausia troškinama mėsa, o kopūstų pridedama vėliau. Gardinti galima įvairiais prieskoniais, kartais dar įmetama šviežių kopūstų, džiovintų uogų, bulvių... Įmanomas ir vegetarinis variantas - tiesiog troškinti kopūstai, tačiau tradiciniam receptui reikia mėsos.

Mėsos mėgėjai lenkai ištobulino ir daugybę dešrų gaminimo būdų - kiekvienas regionas turi savo receptą, pagal kurį gamina kiełbasa - dešrą, dažniausiai - iš kiaulienos, nors tinka bet kokia mėsa. Dešros gali būti plonos ir storos, įvairiausio ilgio, paskanintos kokiais tik šauna į galvą prieskoniais, rūkytos arba džiovintos… Jos valgomos ir kaip užkandis, ir naudojamos kaip įvairių patiekalų - sriubų, troškinių, mišrainių - ingredientas.

Sūrių mėgėjams Lenkijoje verta paragauti kepto sūrio, vadinamo grillowany oscypek. Šis patiekalas kildinamas iš Tatrų kalnų krašto, tačiau jo rasite ir kituose šalies regionuose. Specialiu būdu iš avies pieno gaminamas oscypek sūris skanus šaltas, bet, pasak lenkų, jis ypač gardus pakepintas ant grotelių. Patiekiamas su spanguolių uogiene ir žaliomis salotomis. Šis patiekalas laikomas vienu iš Lenkijos kulinarinio paveldo pasididžiavimų.

Desertai Lenkijoje dažniausiai - saldūs tešlos kepiniai, įvairios bandelės ir sausainiai. Ir kepinių įdarui, ir puošybai ypač dažnai naudojamos aguonos, turbūt nenuostabu, kad ir pačiu “lenkškiausiu” laikomas saldėsis, tradicinis pyragas makowiec taip pat įdarytas… aguonomis. Ir ne šiaip įdarytas, geram makowiec aguonų reikia negailėti. Šis pyragas - tai plonos, dažniausiai sviestinės tešlos vyniotinis su razinomis, smulkintais riešutais, ir, svarbiausia, daug daug maltų saldintų aguonų!

Kitas labai mėgiamas desertas yra varškės pyragas, arba sernik. Jo pagrindinis ingredientas yra saldi trinta varškė, o variantų daugybė - kartais jis primena tortą, kai sluoksniuojamas biskvitas, varškė ir želė, kartais - apkepą, paskanintą razinomis, vanile, apelsino žievelėmis, cinamonu ir pan., kartais šis desertas dar apliejamas tirpintu šokoladu ar karamele ir pabarstomas riešutais, kartais - puošiamas vaisių ar uogų gabaliukais. Lenkijos kepyklėlėse tikrai rasite ir saldžių minkštutėlių mielinių pynučių - lenkiškai tokia pynė vadinama chałka. Tai - akivaizdi žydų virtuvės įtaka, mat žydai tokią saldžią duoną kepa Velykoms, ir vadina ją labai panašiai - challah. Šis kepinys Lenkijoje gardinamas aguonomis - kartais ir džiovintais vaisiai ar riešutais. Chałka gali būti ir didelė, tarsi duonos kepalas, ir mažytė, kaip bandelė

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite