Angle down Atgal

Lemtingas susitikimas Karelijoje atvedė į Lietuvą

Nors karantinas daugeliui sujaukė planus, bet Žiežmarių seniūnė Edita Kerdokienė tradicijos pasveikinti jubiliatus neatsisakė. Birželio 9 dieną gražų 90 – metį atšventusios Marijos Verpetinskienės su savo kolege M. Zubieliene ji atvyko, kai karantinas buvo atšauktas.

Verpetinskai įsivaikino ir kaip savo dukrą užaugino Danguolę. Moteris dabar prižiūri 90-mečio sulaukusią mamą.
Verpetinskai įsivaikino ir kaip savo dukrą užaugino Danguolę. Moteris dabar prižiūri 90-mečio sulaukusią mamą.

Sunkiai vaikštanti jubiliatė sakė, kad tokios staigmenos tikrai nesitikėjusi. Gauta Padėka su prasmingais žodžiais ir puokšte rožių moteris labai apsidžiaugė. Sunkiai vaikštanti jubiliatė sakė, kad tokios staigmenos iš Žiežmarių seniūnijos tikrai nesitikėjusi. Gauta Padėka su prasmingais žodžiais ir puokšte rožių moteris labai apsidžiaugė. Marija Verpetinskienė gimė Rusijoje, Briansko apskrities Diatkovskij rajone, Nemeriči kaime.

Marija sako, kad tėvų šeimoje augo 4 seserys ir brolis, vaikai nuo jaunumės sunkiai dirbo, padėdavo tėvams. „Aš buvau vyriausa, kokių devynerių metų jau mokėjau pamelžti karvę, kai mama išeidavo į kolūkio darbus, ravėjau daržus. Būdama šešiolikmetė pradėjau dirbti durpyne. Paskui dirbau geležinkelio bendrovėje, prie geležinkelio bėgių, o dvidešimties sulaukusi išvaživau užsidirbti į Kareliją.

Ten miško ruošos darbuose buvo daug darbininkų iš visų kraštų, nes už šiuos darbus gerai apmokėjo. Taip aš susipažinau su savo vyru Antanu Verpetinsku, kuris atvyko iš savo gimtinės taip pat norėdamas užsidirbti“, - pasakoja M. Verpetinskienė. Jos jaunesnė sesuo Valentina taip pat pamilo lietuvį, atvyko gyventi į Lietuvą. Tuomet greitai Verpetinskus pasikvietė pas save į svečius.

Tolima šalis Marijai patiko. Vėliau Marija su Antanu nuvyko susipažinti su Žemaitijoje, Girkalnyje gyvenusiais vyro tėvais. Pasak M. Verpetinskienės, atvykusi ji rado pasiligojusią Antano mamą. „Nors vyras norėjo grįžti į Rusiją, abu pasitarę nutarėme likti Lietuvoje slaugyti mamos. Tai buvo 1968 metais“, - prisimena M. Verpetinskienė. Kai Verpetinskai apsigyveno Žiežmariuose, čia dar buvo ligoninė su gimdymo skyriumi. Dėl sunkaus darbo M. Verpetinskienė patyrė kelis persileidimus ir neturėjo savo vaikų. Jie nutarė pasiimti iš Žiežmarių ligoninės mamos paliktą pusės metukų amžiaus mergytę Danguolę, kurią netrukus įsivaikino ir užaugino kaip savo dukrą.

Dabar su Danguolės vyru M. Verpetinskienė gyvena Žiežmariuose, erdviame trijų kambarių bute. Šį butą Verpetinskai gavo, nes dirbo tuometiniame Sodininkystės tarybiniame ūkyje. Vyras Antanas dirbo su technika, o Marija dirbo soduose, vėliau perėjo į šiltnamius. Kalbiname Danguolę Smailienę, kuri pati turėdama neįgalumą slaugo mamą. „Gerai sutariame, viskuo pasidaliname, vietos užtenka. Mama vis kalba, kad eis į senelių namus. Sako, kad mums yra našta. Nieko panašaus, niekur jos neišleisime“, - sako Danguolė.

Ji žino, kas yra jos biologinė mama, gyvenanti kažkur kaime, bet jokių ryšių su ja nepalaiko. Danguolė džiaugiasi, kad jai nusišypsojo sėkmė ir ji pakliuvo į Verpetinskų šeimą, kur augo viskuo aprūpinta ir mylima. „Mama skundžiasi dusuliu, skauda kojas, jai nustatyta podagra. Rūpinamės ja kaip galime, linkiu jai kuo daugiau sveikatos ir sulaukti dar kelių jubiliejų“, - sakė išlydėdama Danguolė Smailienė.

Autorės nuotr.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite