Nuotraukos iš asmeninio Ievos Gurskytės archyvo
Angle down Atgal

Kybartų „Sveikata“ kineziterapeutė Ieva Gurskytė: „Gyvenime nieko nėra neįmanomo“

Kineziterapeutę Ievą Gurskytę drąsiai galime vadinti Kybartų futbolo klubo „Sveikata“ dešiniąja ranka, mat būtent ji jau kurį laiką ne tik suteikia pagalbą varžybų metu, bet ir yra „sveikatiečių“ atletinio rengimo trenerė. Ieva neabejoja, kad judėjimas pagerina ne tik sveikatos būklę, bet ir nuotaiką.

– Esi baigusi kineziterapijos bakalaurą bei sporto fiziologijos ir genetikos magistrą. Kaip ir kada supratai, kad nori studijuoti ir dirbti šioje srityje?

– Visada mėgau sportą ir aktyvų laisvalaikį. Mokykloje lankiau ir išbandžiau beveik visus siūlomus būrelius - labiausiai patiko sporto. Taip jau nutiko, kad pradėjau galvoti apie treniravimą, o kai suvokiau, kad galima žmones treniruoti/mokyti taisyklingai judėti - užteko rasti specialybę, kuri atitiktų mano norus ir lūkesčius. Magistro studijos subrendo kiek vėliau. Baigusi kineziterapijos studijas norėjau gilintis į kitus žmoguje vykstančius procesus ir nekartoti to, ką mokėmės bakalauro studijų metu.

– Šiuo metu dirbi ne tik Vilkaviškio ligoninėje, bet esi ir legendinio Kybartų futbolo klubo „Sveikata“ kineziterapeutė bei atletinio rengimo trenerė. Su kokiais sunkumais dažniausiai susiduri savo darbe ir kas tau yra įdomiausia?

– Sunkiausia ir įdomiausia buvo pačioje pradžioje, kai tik pradėjau dirbti su žaidėjais, nes prieš tai nieko panašaus komandoje nebuvo. Keista ir kartu juokinga buvo stebėti, kaip „sveikatiečiai“ reaguoja į pastabas apie netaisyklingus judesius, atletinio rengimo treniruotes ir suteikiamą pagalbą prieš, po ir varžybų metu. Dabar, kai baigiasi trečiasis sezonas, sunkiausia tapo sėdėti ir stebėti rungtynes, jų metu esančias pavojingas žaidybines situacijas ir kontaktus su kitais žaidėjais.

– Papasakok, kaip atrodo tavo darbo diena?

– Kiekviena darbo diena prasideda ligoninėje. Viskas priklauso nuo to, kuri yra savaitės diena. Jei tą dieną vyksta treniruotės ir rungtynės, tuomet vyksta pasiruošimas ir laiko praleidimas su „sveikatiečiais“.

– Kaip manai, kiek laiko turime skirti fiziniam aktyvumui kiekvieną dieną?

– Bent viena ar dvi valandos per dieną aktyvaus judėjimo, vaikščiojimo ar mėgstamos sportinės veiklos pagerins savijautą ir užtikrins nuotaiką. Jeigu kam nors įdomu tikslesnės rekomendacijos – jas galima rasti PSO (Pasaulio Sveikatos Organizacijos) internetiniame tinklapyje.

– Kokių įsimintinų atvejų buvo tavo darbo praktikoje?

– Kažko konkretaus negaliu įvardinti, bet kai dirbi su pacientu ar su komanda ilgesnį laiką ir matai progresą, norą toliau gerinti savo sveikatą ar fizinę formą, matyt, ta emocija ir yra įsimintiniausia. Smagu matyti, kiek paprasti dalykai gali suteikti abipusio džiaugsmo ir motyvacijos.

– Kokias problemas dar galima spręsti kineziterapijos užsiėmimais?

– Beveik visas. Dėl šiuolaikinio tempo, darbų pobūdžio, streso atsiranda dauguma kūne jaučiamų skausmų, kuriuos kineziterapijos pagalba galima gana paprastai išspręsti pasitelkiant tinkamus metodus. Tačiau žmonės dar nėra linkę profilaktiškai lankytis užsiėmimuose ir laukia iki tol, kol nebegali kentėti, o dėl to situacija tampa daug sudėtingesnė, skausmingesnė ir sunkiau išsprendžiama. Aišku, jei žmogus turi noro bei valios jaustis gerai, tuomet sumažinti skausmą (parenkant atitinkamus pratimus, koreguojant judesius) tampa tikrai įmanoma.

– Koks tavo laisvalaikis?

– Nemeluosiu sakydama, kad laisvalaikio turiu nedaug, bet jį mėgstu leisti aktyviai. Būtų keista, jei nemėgčiau sportuoti. Man patinka bėgioti, o esant tinkamam orui važinėti riedučiais – taip pavyksta atsikratyti susikaupusių minčių ar tiesiog apgalvoti ne tik aktualius, bet ir sudėtingus reikalus. Taip pat šiais metais atradau kikboksą. Šis sportas mane tikrai sudomino ir, matyt, greitai „nepaleis“. Keista, kai žmonės nustemba sužinoję, kad Vilkaviškio rajone yra tokių užsiėmimų. Rodos, toks nedidelis miestas, bet informacija nesklinda taip, kaip norėtųsi, o, galbūt, nusistovėjusi nuomonė apie kovinį sportą tą informaciją tiesiog prislopina. Kai norisi tiesiog pailsėti, tuomet žiūriu filmus, serialus ar skaitau knygas.

– Tikriausiai esi aktyvi FK „Sveikata“ fanė. Ar šiame sezone žaidėjai patyrė daug traumų?

– Lyginant treniruočių ir rungtynių skaičių galima sakyti, kad traumų nebuvo daug, tačiau galvojant apie kitą komandos sezoną, turime labai daug kur tobulėti fiziškai ir išgydyti tiek naujesnes, tiek pasikartojančias traumas.

– Kokia mintimi vadovaujiesi savo gyvenime?

– Gana daug minčių lydi mane, kuriomis mėgstu vadovautis, bet dažniausiai sau sakau, kad gyvenime nėra nieko neįmanomo. Jei kažkas nepavyksta, vadinasi, per mažai to norėta, stengtasi ir įdėta darbo.

 

 

 

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite