Angle down Atgal

Kurortų viešbučius išgelbėjo medikų kuponai, o didžiuosiuose miestuose užimtumas siekia iki 10 proc.

Kurortų viešbučiai dabar lūžta nuo medikų – jiems suteikus 200 eurų poilsio kuponus, apgyvendinimo sezonas prasitęsė iki vėlyvo rudens.

O didžiųjų miestų viešbučai lankytojų beveik nesulaukia – užimtumas juose siekia 6–10 proc., dalis per karantiną bankrutavo

Ne ką geresnė padėtis ir restoranų sektoriuje – po trumpo atsigavimo vasarą jų apyvarta vėl smarkiai krito.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė nedrįsta prognozuoti, ar po pandemijos viešbučių sektorius grįš į ankstesnes vėžes. Jos nuomone, Lietuva tikrai nebus pirma šalis, į kurią sugrįš turistai, – neturime daug skrydžių ir savų avialinijų.

„Ateitis yra ypač neaiški ir tikrai nelabai optimistinė“, – Alfa.lt prisipažino LVRA prezidentė.

Po karantino 30 proc. viešbučių neatsidarė

Latvijos viešbučiai ir kitos viešojo apgyvendinimo įstaigos per pirmus aštuonis šių metų mėnesius sulaukė 42,4 proc. mažiau svečių nei per tą patį laikotarpį pernai. Tai yra daugiau kaip 1,1 mln. klientų.

Pasak E. Šiškauskienės, mūsų šalyje situacija panaši – šių metų antrą ketvirtį užsienio turistų sumažėjo 92 proc., vietinių – 53 proc. Oficialios trečio ketvirčio statistikos sulauksime lapkričio pabaigoje.

„Situacija labai skirtinga kurortuose ir miestuose. Didžiuosiuose miestuose (Kaune, Vilniuje) viešbučių užimtumas dabar yra nuo 6 iki 10 proc. Tai visiška katastrofa. Apie 30 proc. viešbučių po karantino iš viso neatsidarė ir šiuo metu neveikia“, – teigė E. Šiškauskienė.

Šiuo metu asociacija derasi su Vyriausybe, kad valdžia padėtų be svečių likusiems viešbučiams išgyventi žiemą – iki kito sezono. „Norėtume, kad viešbučiams būtų suteikta subsidija komunalinėms išlaidoms apmokėti, nes prasideda šildymo sezonas. Tai iš tiesų būtų didelė pagalba iš Vyriausybės“, – sakė E. Šiškauskienė.

Pasak jos, didžiųjų miestų viešbučiuose dabar daugiausia apsistoja vietiniai klientai, automobiliais atvyksta latviai ir estai, pastebima šiokia tokia verslininkų migracija.

„Skaičiuojama, kad maždaug nuo 40 proc. užimtumo viešbutis eina į nedidelį pliusą. Tai dabar yra žiaurus minusas, tik gyvybės palaikymas“, – sektoriaus padėtį apibendrino pašnekovė.

Medikai pratęsė sezoną iki vėlyvo rudens

Lietuvos kurortai, pasak E. Šiškauskienės, laikosi „labai gerai“ – visa vasara buvo labai sėkminga, o dabar didelė pagalba yra medikų kuponai.

Nuo rugsėjo 1 d. Lietuvos medikai gali pasinaudoti valstybės skiriama subsidija poilsiui Lietuvoje. Sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojams skiriama po 200 eurų pasirinktoms atostogoms. Turizmo paslaugas jie gali pirkti iš specialius reikalavimus atitinkančių tiekėjų.

Apgyvendinimo įstaigos dabar itin aktyviai teikia pasiūlymus 200 eurų sumai – specialius paketus, tinkančius medikų atostogoms.

Norint keliauti į brangesnes atostogas, yra galimybė primokėti, o įsigyjant pigesnį poilsio variantą skirtumas nėra grąžinamas.

Valstybės subsidijuojamomis turizmo paslaugomis Lietuvoje pasinaudoti gali sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai: medicinos gydytojai, gydytojai rezidentai, šeimos gydytojai bei gydytojai specialistai, taip pat asmenys, įgiję akušerio arba bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją.

Medikų atostogų kompensacija galima pasinaudoti iki lapkričio 30 d.

Vis dėlto E. Šiškauskienė apgailestauja, kad šią puikią priemonę Vyriausybė traktuoja kaip de minimis valstybės pagalbą, todėl ja įmonės gali pasinaudoti ribotai.

De minimis sąvoka yra vartojama apibūdinti nedidelės vertės valstybės paramą, kuriai netaikomas reikalavimas suderinti pagalbą su Europos Komisija. Didžiausia de minimis pagalba vienam ūkio subjektui per 3 mokestinių metų laikotarpį (taikomi įmonės naudojami mokestiniai metai) gali siekti 200 tūkst. eurų.

„Jeigu šitie medikų kuponai nebūtų traktuojami kaip de minimis pagalba, kai įmonė gali pasinaudoti tik 200 tūkst. eurų subsidija, tai būtų iš viso fantastinė priemonė, nes dabar lūžta kurortų viešbučiai nuo medikų. Ir tas sezonas prasitęsė ir tęsis iki lapkričio pabaigos. Tai galėčiau teigti, kad kurortai laikosi puikiai“, – sakė E. Šiškauskienė.

Vis dėlto ji mano, kad medikų kuponai nėra gryna valstybės pagalba, o sąnaudos, nes nuo medikų išleistų 200 eurų viešbučių pelnas sudaro apie 30–40 eurų.

Asociacija per Ekonomikos ir inovacijų ministeriją dėl kitokio valstybės pagalbos traktavimo kreipėsi į Europos Komisiją, bet kol kas sprendimas nepriimtas. „De minimis riboja viešbučių galimybes, nes jie galėtų priimti gerokai daugiau žmonių. Bet, nepaisant to, priemonė vis tiek yra gera“, – sakė E. Šiškauskienė.

Kurortų viešbučiai, asociacijos duomenimis, per pandemiją beveik nenukentėjo, svečių jie šiemet priėmė beveik tiek pat, kiek pernai. „Dar neturime statistikos: užimtumas – taip, toks kaip pernai, bet pajamos – dar klausimas, nes vietiniai neperka tiek paslaugų, kiek pirkdavo užsieniečiai“, – pastebėjo E. Šiškauskienė.

Restoranų, kurie vasarą „buvo sublizgėję“, apyvarta, pasak LVRA prezidentės, apyvarta dabar nukrito 40 proc. „Rudenį labai drastiškai pasikeitė. Tai negalėčiau teigti, kad dabar situacija yra gera“, – sakė ji.

Ateitis neaiški, mąsto apie transformaciją

E. Šiškauskienė nedrįso prognozuoti, ar po pandemijos viešbučių sektorius grįš į ankstesnes vėžes – galbūt žmonės, įpratę reikalus tvarkyti nuotoliniu būdu, keliaus mažiau.

„Tikrai nenoriu prognozuoti ateities, nes niekas nežino, kada atsiras vakcina. Ir Lietuva tikrai nebus pirma šalis, į kurią visi puls skristi, – tai faktas, nes ir skrydžių mes neturime, ir savo avialinijų taip pat. Tai ateitis yra ypač neaiški ir tikrai nelabai optimistinė“, – prisipažino LVRA prezidentė.

E. Šiškauskienė svarsto, kad daugelis ir po pandemijos dirbs nuotoliniu būdu, kaip įprato per karantiną, dėl to galbūt keliautojų mažės. „O gal priešingai – žmonės bus pasiilgę bendravimo. Taip pat priklausys nuo bendros pasaulio situacijos. Mes (viešbučių sektorius – red.) tiesiog dar labai esame priklausomi ir nuo ekonomikos krizių“, – pastebėjo ji.

Viešbučių ir restoranų sektorius, pasak E. Šiškauskienės, daug tikisi iš Lietuvos ekonomikos ateities DNR plano. Pasinaudoję šio plano lėšomis, viešbučiai galėtų transformuotis – vieni keistų profilį, kiti investuotų į žaliąją energiją, maitinimo linijų atnaujinimą, diegtų skaitmenizaciją, robotizaciją, bekontaktes paslaugas.

„Mes jau dabar mąstome, kaip reikėtų tam sektoriui persitvarkyti. Kol bus tuščia žiemą, žiūrėsime, kaip galėtume panaudoti skiriamą finansavimą iš DNR plano viešbučių transformacijai“, – sakė E. Šiškauskienė.

Vyriausybė birželį patvirtino Finansų ministerijos parengtą Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą, kurs turėtų sudaryti sąlygas kokybinei Lietuvos ekonomikos transformacijai bei inovatyvaus, aukštą pridėtinę vertę kuriančio verslo plėtrai.

Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane yra išskirti 5 prioritetai: žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika.

Šioms ilgalaikio poveikio investicijoms numatoma skirti 6,3 mlrd. eurų. Planas bus įgyvendinamas iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Finansų ministerijos skaičiavimu, pagal planą investuotas 1 euras ilgalaikėje perspektyvoje atneš 1,88 euro grąžą ir generuos 11,8 mlrd. eurų vertės BVP nominalia išraiška. Be to, kadangi visas planas orientuotas į aukštą pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas, ilgalaikėje perspektyvoje tokios darbo vietos bus geriau apmokamos.

Skaičiai: turistų iš ES sumažėjo 93 proc.

Statistikos departamento duomenimis, šalies apgyvendinimo įstaigose 2020 m. antrąjį ketvirtį apgyvendinta 308,2 tūkst. turistų, tai 71,9 proc. mažiau nei per tą patį 2019 m. laikotarpį.

Turistų iš užsienio apgyvendinta 47,4 tūkst., arba 91,3 proc. mažiau, šalies gyventojų – 260,8 tūkst., arba 52,9 proc. mažiau.

2020 m., dėl COVID-19 įvedus karantiną Lietuvoje, balandį apgyvendinta 89,7 proc. turistų mažiau, gegužę – 81,3 proc. mažiau, o birželį – 52,6 proc. mažiau, palyginti su 2019 m. atitinkamais mėnesiais.

Nakvynių skaičius 2020 m. antrąjį ketvirtį sudarė 747,4 tūkst., arba 68,7 proc. mažiau nei prieš metus. Vienas svečias apgyvendinimo įstaigoje vidutiniškai praleido 2,4 nakvynės.

Daugiausia turistų viešbučiai, svečių namai ir moteliai sulaukė iš Ukrainos – 9,4 tūkst., arba 27,5 proc. visų apgyvendintų užsieniečių. Turistų iš kaimyninių šalių (Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos) apgyvendinta 13,2 tūkst., arba 38,5 proc. visų apgyvendintų užsieniečių.

Turistų skaičius iš ES šalių, palyginti su 2019 m. antruoju ketvirčiu, sumažėjo 93 proc. ir sudarė 20,1 tūkst.

Alfa.lt

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite