Angle down Atgal

Krizę patyrusiai mamai – pagalba pradėti savarankišką gyvenimą

Kristinos (vardas pakeistas) gyvenimo istorija panaši į daugelio moterų istorijas – tų, kurios ne vienerius metus kentusios alkoholiko vyro smurtą, vieną dieną viską metusios išeina „į niekur“ ne tik tam, kad apsaugotų savo vaikus, bet ir pradėtų naują gyvenimą – savarankišką, saugų, atsakingą.

Kristinos biografija neilga, bet jau pakankamai turininga. „Tėvo mano vaikystės prisiminimuose nėra ir niekada nebuvo, o mama buvo labai graži, bet beveik visada girta“, – sunkiai rinkdama žodžius apie savo vaikystę pasakoja Kristina.

Šešiolikmetės gyvenimą aukštyn kojomis apvertė ne tik girtuoklystės šeimoje, bet ir pažintis su būsimu gyvenimo draugu Karoliu (vardas pakeistas). Baigusi 10 klasę Kristina planavo toliau mokytis netoliese esančioje technologijų ir verslo mokykloje, tačiau planus sujaukė neplanuotas nėštumas. Jaunuoliams apsigyvenus kartu, prasidėjo kasdieniai rūpesčiai: Karoliui niekaip nesisekė rasti nuolatinio darbo. Šeima gyveno iš socialinių pašalpų ir menko uždarbio, kurį šeimos galva parnešdavo vakarais, grįždamas iš padienių darbų. Netrukus į Kristinos ir jos gyvenimo draugo kasdienybę įsisuko ne tik alkoholis, bet ir smurtas. Vis dažniau dėl visų savo nesėkmių kaltindamas visus: likimą, valdžią ir pačią Kristiną, bet tik ne save, savo širdgėlą vyras skandino degtinėje, o grįžęs namo susikaupusį pyktį išliedavo ant savo vaikų motinos. Nepaisant tokio gyvenimo, šeima pagausėjo – gimė dar du vaikai. Kartu su jais namuose augo ir nesantaika bei smurtas. Po vieno eilinio smurto protrūkio Kristina ryžosi praverti VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“, Eržvilko krizių paslaugų centro duris, kur ją pasitiko ne tik jos situaciją puikiai supratusios socialinės darbuotojos, bet ir nemažas būrys čia radusių prieglobstį jos likimo draugių.

„Pasiūlėme intensyvią krizių įveikimo pagalbą, kurios reikia ne tik turintiems žalingų įpročių ar socialinių įgūdžių stokojantiems asmenims, bet ir konfliktines situacijas šeimose, kurių metu neužtikrinamas saugumas vaikams, smurtą patiriančioms moterims“, – prisiminusi Kristinos istoriją, pasakoja VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ vyriausioji socialinė darbuotoja Vilija Bajorinienė.

Projekto „Kompleksinė pagalba besilaukiančioms moterims ir vienišų motinų šeimoms su vaikais iki 3 m. amžiaus“, kurį vykdo VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ kartu su Šilalės rajono socialinių paslaugų namais, dėka Kristinai, kaip ir kitoms panašaus likimo mamoms, buvo suteiktos laikino apgyvendinimo, maitinimo (vaikams), socialinio darbuotojo (sprendžiant įvairias susidariusias problemas), psichologo konsultacijos (individualūs ir grupiniai užsiėmimai), savipagalbos grupių organizavimas, pasirengimas savarankiškam gyvenimui, tėvystės, asmeninės higienos, savitvarkos, bendravimo, bendradarbiavimo, darbinių įgūdžių ugdymo, naujagimių priežiūros, vaikų ugdymo, turiningas laisvalaikio organizavimo paslaugos.

Pasak V. Bajorinienės, čia moterys išmoksta veiksmingų bendravimo su vaikais būdų: suprasti savo jausmus, juos valdyti, spręsti konfliktus. Mokoma tėvystės įgūdžių, puoselėjamos tradicinės vertybės, gilinamos žinios apie vaikų auklėjimą. Kai kurioms jų naujiena, kad drausminti vaiką galima priglaudimu ir paprastu pokalbiu.

Moterys įgavo ir biudžeto tvarkymo įgūdžių. Viena iš projekto dalyvių džiaugėsi galėjusi atidėti daugiau lėšų būstui, kitos pasitaupė remontui, pasigražino buitį. Dviem projekte dalyvavusioms moterims buvo tarpininkauta atliekant antialkoholinę terapiją. Vėliau ši terapija pratęsta gydymu vaistais. Viena iš jų lankė anoniminių alkoholikų grupę. Projekto metu buvo skatinamas bendravimas su artimaisiais, atkurti prarasti ryšiai, suteikta teisinė pagalba. Tarpininkaujant socialiniams darbuotojams su teisininkais sutvarkyti dokumentai alimentams iš Vaikų išlaikymo fondo gauti, dėl smurtautojo iškeldinimo iš artimos aplinkos, gyvenamojo ploto nuosavybės įteisinimo.

Krizių pagalbos centro darbuotojai mamas moko pasirūpinti ir paprasta buitimi. Centre jos pačios skalbia bei lygina savo ir vaikų drabužius, tvarko savo kambarius, aplinką, sodina gėles. Krizę patyrusios moterys mokomos sveikos mitybos, kaip gaminti maistą, kepti įvairius pyragus, sveikai maitinti šeimą. Projekto pagalba siekiama teigiamų pokyčių šeimos gyvenime – šeimos dalyvavo bendruomenės gyvenime, vyko į įvairius renginius. Buvo stiprinami gebėjimai ir galimybės savarankiškai spręsti iškilusias problemas, įveikti socialinę atskirtį.

Šio projekto rezultatus pajuto ne tik 10 jame dalyvavusių ar dar dalyvaujančių mamų, bet ir 26 vaikai, kurie nebuvo atskirti nuo motinų ir nepateko į globos namus ar pas laikinus globėjus.

Kristina, kuri yra viena iš tų, kurios šiame projekte dalyvauja nuo pat jo pradžios, sakosi niekada nemaniusi, kad jai į pagalbą ateis tiek daug svetimų žmonių, negailėjusių savo laiko ir patarimų.

Nors rengiant šį projektą buvo numatyta, jog jis truks 12 mėnesių, pasibaigus šiam laikui projektas pratęstas dar du kartus. To priežastis – didelis tokių paslaugų poreikis.

„Mes teikiame paslaugą kur kas plačiau, nei ją apibrėžia dokumentai. Norime, kad pagalba būtų kuo maksimalesnė toms mamoms, kurios ją priima. Savo įstaigoje visoms teikiamoms paslaugoms taikome aukštus reikalavimus kokybei, kad būtų pasiektas kuo didesnis rezultatas“, – tvirtina VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos” direktorė Audronė Balčiūnienė.

Projektas baigėsi spalio mėnesį, tačiau jo metu teiktų paslaugų poreikis vis dar yra didelis, todėl, pasak A. Balčiūnienės, džiugu, kad ši paslauga įtraukta į socialinių paslaugų katalogą, ir, tikėtina, bus tęsiama ateityje.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite