Angle down Atgal

Koncesijos sutartis: savivaldybė užsimojo aukštai (papildyta)

Šiaulių miesto savivaldybė ruošiasi keisti Aukštabalio multifunkcinio komplekso (kitaip – Šiaulių arenos) koncesijos sutartį. Ankstesnioji galiojo 15 metų ir baigsis kitąmet. Dabartinis koncesininkas sako, kad parengtos naujos sąlygos verslui nesuvokiamos ir įtaria, kad savivaldybė nori perimti arenos valdymą į savo rankas. (Papildyta savivaldybės komentaru.)

Parengė naują sutartį

Šiaulių miesto savivaldybės taryba kitą savaitę, lapkričio 4 d. posėdyje svarstys sprendimo projektą, kuriuo norima patvirtinti naują Aukštabalio multifunkcinio komplekso (Šiaulių arenos) koncesijos sutartį. Senoji baigiasi 2022 m. gruodį, ir, kitaip nei buvo iki šiol, savivaldybė nebesiruošia koncesininkui mokėti mokesčio, kuriuo būdavo padengiami nuostoliai, jeigu koncesininkas per metus iš renginių ir pastato ar patalpų nuomos negaudavo pelno. Šįkart savivaldybė tikisi, kad mokestį koncesininkas mokės savivaldybei. Kokio dydžio – derybų klausimas, tačiau sąlygose numatyta, kad 80 proc. konkurso balų priklausys nuo to, kas pasiūlys didžiausią.

Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, Advokatų profesinė bendrija WINT law firm 2021 m. sausio 14 d. teisinių paslaugų sutarties, sudarytos su Šiaulių miesto savivaldybės administracija pagrindu paruošė arenos perdavimo koncesijos sutarties pagrindu procedūros vykdymo veiksmų grafiką, kuriame išdėstyti visi reikalingi veiksmai bei preliminarūs terminai tinkamam procedūros atlikimui. Advokatų kontora iki šiol prižiūri visus procesus bei teikia konsultacijas.

Naujoje koncesijos sutartyje, kurią sudaro daugiau nei šimtas puslapių, numatyta įvairių pokyčių. Koncesininkas įsipareigoja penkeriems metams ir kasmet privalės suorganizuoti bent 50 sporto, kultūros ar kitokių renginių, kuriuose apsilankytų vidutiniškai 2 tūkstančiai žiūrovų. Bent penkių reprezentacinių miesto renginių, kurie vyktų arenoje, žiūrovų skaičiaus kriterijus netaikomas. Įvairių naujų sąlygų yra ir daugiau.

„Sąlygos absurdiškos“

VšĮ „Pramogų sala“, kuri iki šiol 15 metų valdė Šiaulių areną, generalinis direktorius Gintaras Radavičius naujienų portalui „Etaplius“ sakė, kad jeigu tokia sutartis bus patvirtinta, nemato galimybių dalyvauti konkurse, nes parengtos sąlygos yra absurdiškos.

„Jeigu sąlygos nesikeis, neverta. Juk eini daryti verslą, ne labdara užsiiminėti. Šita matematika nesidėlioja. Galbūt savivaldybė ieško durnių arba siekia, kad objektas būtų valdomas pačios savivaldybės. Tiesiogiai gal neįmanoma, bet yra būdų, kaip tai padaryti. Gal aš klystu, gal savivaldybė turi kitus argumentus, bet nesutikčiau, kad blogai skaičiuoju“, – telefonu kalbintas pasakojo pašnekovas.

Skaičiai kelia abejonių

G. Radavičiaus teigimu, abejonių kelia reikalavimas per metus surengti mažiausiai 50 renginių, kuriuose vidutiniškai apsilankytų 2 tūkst. žiūrovų. Pasak pašnekovo, ypač po pandemijos ir dar regione tikėtis tokių skaičių neįmanoma.

„Per penkiolika metų tokių skaičių nebuvo. Didieji renginiai sumenko, nyksta iš regionų, pasaulinės žvaigždės į Šiaulius ar Panevėžį neužsuka, tik Vilniuje ir Kaune. Rusų atlikėjų renginiai, kurie sutraukdavo daug šiauliečių, irgi negali vykti dėl politinių sumetimų. Dideli sporto renginiai nevyksta, niekas nesinuomoja ložių. Aktyviai siekėme, kad pasaulio futbolo čempionatas vyktų pas mus, bet mieste nėra tiek viešbučių, kad apgyvendintų didžiules delegacijas. Klaipėda perėmė, užsidirbo visiems metams“, – problemą įvardino G. Radavičius.

Pašnekovas taip pat teigė girdėjęs argumentų, kad štai Kaunas sugeba sugeneruoti pelną. Tačiau, pasak G. Radavičiaus, ten kitos galimybės.

„Jie turi „Žalgirį“ ir „Eurolygą“. Bent jau anksčiau iš vienerių rungtynių jie pritraukdavo tiek žiūrovų ir už parduotus bilietus pasidarydavo tokį pelną, kad Šiauliuose tektų keturis metus krepšinį žaisti, kad pasiektume tokius skaičius. Tai apie ką mes kalbam“, – argumentus dėliojo dabartinis Šiaulių arenos valdytojas.

Kainuos ir konkursas

Konkursas, pasak pašnekovo, taip pat problematiškas. Vien pasiruošimas jam dalyviams kainuos dešimtis tūkstančių eurų. Ir yra tikimybė, kad viskas būtų veltui.

„Per visą Lietuvą yra gal tik keturios įstaigos, kurios atitiktų dabar keliamas sąlygas. Ir jeigu viena ar dvi nesusidomi, konkursas neįvyksta, nes per mažai dalyvių. Išlaidos pasiruošimui didžiulės, jeigu konkursas neįvyks, kam tada dalyvauti?“, – retoriškai klausė G. Radavičius.

„Taip pat sąlygose numatyta, kad koncesininkas galbūt, pabrėžiu šį žodį, galbūt bus atleistas nuo žemės ir NT mokesčio Tarybos sprendimu. Nėra garantijų, kad pasikeitus politikams, nauja Taryba nesugalvos tų mokesčių pritaikyti. Jei neįvykdo sąlygų ir sutartis nutrūksta, reikia sumokėti 200 tūkst. eurų baudą. Jeigu sugenda turtas, pavyzdžiui, garso ir vaizdo kubas, kuris kabo arenos palubėje, koncesininkas turi nupirkti naują, nors įsipareigojimas penkeriems metams ir turtas savivaldybės. Remonto ir susidėvėjimo kaštus mes padengiame, čia problemų nėra, bet naują techniką, įrangą turėtų savivaldybė pirkti“, – skaičius dėliojo pašnekovas.

Daug rizikos

Pasak G. Radavičiaus, net ir vietos muzikos žvaigždės nerizikuoja pačios, savo lėšomis atvykti į Šiaulius ar Panevėžį, tad tenka pačiai arenai sumokėti atlikėjams didžiulį honorarą ir rizikuoti.

„Jeigu norim atvežti Mikutavičių ar Prūsaitį, jie regione nesinuomos arenos, nes gal nesusirinks žiūrovai. Tai mes perkam juos, Panevėžio arena taip nerizikuoja“, – pastebėjo pašnekovas.

„Savivaldybė sako, kad siekia taupyti mokesčių mokėtojų pinigus. Bet jeigu nelieka koncesininko, niekas neskaičiuoja, kiek kainuotų arenos išlaikymas. Kultūros centrą, koncertinę įstaigą „Saulė“ savivaldybė išlaiko, bet arenos jau ne, tarsi dvigubi standartai prasideda. Neįsivaizduoju, kaip biudžetinė įstaiga pirktų renginius. Ten dešimtys tūkstančių ir didesnės sumos, turėtų skelbti viešuosius pirkimus, kiek procedūros tada užtruks? Atsakymų atlikėjų vadybininkams kartais reikia čia ir dabar, tik verslas tai gali padaryti“, – argumentavo G. Radavičius.

„Gal savivaldybė ieško sprendimų, jei bus diskusija, žiūrėsim, diskutuosim, bet pagal dabartinę sutartį galimybių nematau“, – teigė pašnekovas.

Papildyta Šiaulių miesto savivaldybės komentaru (10 29)

Savivaldybės komentaras

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis, komentuodamas VšĮ „Pramogų sala“ direktoriaus pasisakymus, sako, kad tokia koncesininko laikysena yra siekis išlaikyti status quo prieš klausimo svarstymą Tarybos posėdyje. Savivaldybės administracijos direktoriaus teigimu, naujos koncesijos sąlygos subalansuotos ginant miesto interesus.

„Būtų keista jei dabartinis koncesininkas girtų miesto administracijos paruoštas naujas arenos koncesijos sąlygas, kuriose įtvirtinome esminį miesto lūkestį: išsirinkti stiprų ir veiklų koncesininką, kuriam už arenos įveiklinimą nebereikėtų mokėti po 215 tūkst. eurų per metus miesto mokesčių mokėtojų pinigų. Dar keisčiau atrodo vieša G. Radavičiaus kritika, kai pats nedalyvavo administracijos organizuotose dvejose viešose konsultacijose dėl koncesijos sąlygų, o taip pat nepateikė pasiūlymų administracijos organizuotoje rinkos konsultacijoje dėl koncesijos sąlygų“, – raštu pateiktuose atsakymuose rašė A. Bartulis.

Dalyvių skaičiuoja daugiau

Administracijos direktorius atmetė G. Radavičiaus išsakytas kalbas, kad konkurse potencialiai galėtų dalyvauti tik keturi dalyviai. Savivaldybės teigimu, tokių dalyvių gali būti daugiau ir ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio.

„Mūsų žiniomis tokių (potencialių konkurso dalyvių, – red. pastaba) yra iki šešių. Administracija nėra būrimo namai, kad spėliotų „kas būtų, jeigu būtų“. Potencialių dalyvių (net iš užsienio) aktyvus domėjimasis koncesijos konkursu ir kryptingi administracijos veiksmai leidžia tikėtis, kad konkursas bus sėkmingas.

Viešbučių nestatys

Atsakydamas į išreikštus priekaištus, kad Šiauliuose nėra reikiamos infrastruktūros, įgalinančios priimti didžiules delegacijas, todėl mieste negali įvykti grandioziniai renginiai, A. Bartulis teigė, kad savivaldybė naujų viešbučių nepastatys ir kad renginių organizatoriai turi prisitaikyti prie realių miesto sąlygų.

„Kiekvienas būsimas koncesininkas turės savo veiklą organizuoti realiose miesto sąlygose. Savivaldybė viešbučių nestatė ir nestatys. Nors, tarp kitko, oro patruliavimo misiją atliekantys NATO kariai jau turi galimybę gyventi savame viešbutyje. Jeigu dėl viešbučių trūkumo negalima suorganizuoti kokių tai renginių, tai juos galima kompensuoti kitais renginiais miestui, kur gyventojų skaičius virš 100 tūkstančių“, – mano Administracijos direktorius.

A. Bartulis patikslino, kad už koncesijos dokumentų parengimą, už konkurso organizavimą ir derybas bei už konsultacijas turto perdavimo klausimais minėtai advokatų kontorai bus sumokėta beveik 12 tūks. eurų. Į išsakytas abejones dėl NT ir žemės mokesčio lengvatų, A. Bartulis tikino, kad tai yra išskirtinai savivaldybės tarybos teisė ir administracija negali nieko padaryti.

„Neabejoju, kad tiek dabartinė miesto Taryba, tiek naujos kadencijos Taryba priims išmintingus sprendimus formuojant patrauklias koncesijos sąlygas“, – teigė A. Bartulis.

comment Skaitytojų komentarai (8)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite