Angle down Atgal

Koks likimas laukia medicinos punktų?

Medicinos punktų išlaikymas kaimo vietovėse kasmet praryja milžiniškas sumas iš visų mokesčių mokėtojų kišenės, o naudos vietiniams gyventojams suteikia labai mažai. Maža to – net trečdalyje Kėdainių rajono medicinos punktų nėra kam dirbti, o pastatams išlaikyti vis tiek skiriamos nemažos lėšos.

Dėl kaimo rinkėjų simpatijų iš kailio besineriantys vietos politikai jau ne vienerius metus negirdi Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro, kuriam priklauso medicinos punktai, vadovės Audronės Rimkevičienės argumentų, kuri teigia, kad medicinos punktas, esantis kaime, nereiškia, kad jis arti žmonių, kad medicinos punktų išlaikymo sąnaudos yra per didelės, o kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas galima žmonėms suteikti ir kitais, kur kas šiuolaikiškesniais ir efektyvesniais būdais.

Siekdami rinkėjų palankumo politikai aklai taško šimtus tūkstančių eurų merdėjantiems medicinos punktams išlaikyti ir neturi politinės valios pagaliau šioje srityje įvesti tvarką.

Praėjusių metų pabaigoje jie vėl išsijuosę diskutavo apie Kėdainių rajono medicinos punktų likimą ir vėl jų išlaikymui numatė skirti krūvą pinigų.

Pinigų išlaikymui nebuvo numatyta

Kad šiemet medicinos punktai rajone išliks, nėra jokių abejonių. O kokia ateitis jų laukia perspektyvoje, kol kas neaišku, nes Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC) dar nepateikė projekto, kuriame būtų išdėstyta, kiek 2022–2023 metais reikės papildomai lėšų iš savivaldybės šių punktų išlaikymui, todėl savivaldybės strateginiame veiklos plane 2022 ir 2023 metams medicinos punktų finansavimui iš pradžių pinigų nebuvo numatyta.

Pamatę, kad medicinoms punktams finansuoti kitais ir dar kitais metais kol kas nenumatoma lėšų, rajono Tarybos posėdyje opozicijos atstovai papylė savo išvedžiojimus, esą sveikatos sistema valdantiesiems nerūpi ir neva matosi, kad ketinama medicinos punktus uždaryti.

Punktų uždaryti neketina

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius patikino, kad artimiausioje ateityje medicinos punktų uždaryti neplanuojama, nebent pati bendruomenė išreikštų tokį pageidavimą.

Kai kurie politikai net ir nežinodami, kiek realiai reikės pinigų tokių punktų išlaikymui, be jokios programos tam numatė skirti 30 tūkst. eurų metams, net pernelyg nekreipdami dėmesio į savivaldybės gydytojos Ramunės Kabošienės pateiktą informaciją, kad iš viso šie punktai susiurbia stulbinamas pinigų sumas, kurias sumoka visi mokesčių mokėtojai.

R. Kabošienė informavo, kad, pavyzdžiui, šiemet, 2021-aisiais, medicinos punktų ir kaimiškųjų ambulatorijų išlaikymui skirta net 781 tūkst. eurų.

Be savivaldybės pinigų neišsilaikytų

Kėdainių PSPC vadovė Audronė Rimkevičienė pripažino, kad medicinos punktų išlaikymo programa 2022 ir 2023 metams dar nėra paruošta ir patvirtino, kad be savivaldybės skiriamų pinigų medicinos punktai neišsilaikytų.

„Bėda ta, kad medicinos punktai nėra finansuojami PSD lėšomis. Pirminė sveikatos priežiūra finansuojama tokiu būdu, kad mokama už prisirašiusį gyventoją.

Iš esmės medicinos punktų egzistavimas – savivaldybės apsisprendimo reikalas, nes sveikatos sistemos įstatymai tokios veiklos formos net nenumato.

Manau, būtų sąžininga, kad jei norima išlaikyti medicinos punktus, savivaldybė turi prie jų išlaikymo prisidėti“, –  sakė A. Rimkevičienė.

Kol gali, laiko

Rajono Tarybos Sveikatos komiteto pirmininkas, gydytojas Alfredas Hofmanas laikėsi nuostatos, kad nėra prasmės numatyti pinigus medicinos punktams 2022 ir 2023 metams, kol nėra paruošta jų veiklos programa. Ir visai ne todėl, kad per artimiausius dvejus metus būtų planuojama punktus uždaryti – tokie sprendimai taip greitai negali būti priimami ir įgyvendinami, tačiau vis dėlto, siekiant kokybiškų paslaugų teikimo, pasak A. Hofmano, pokyčiams anksčiau ar vėliau vis tiek reikės subręsti.

„Medicinos punktų mažinimo klausimas sprendžiamas jau seniai.

Šalies savivaldybės renkasi skirtingas taktikas, bet vis dažniau einama ta linkme, kad medicinos punktai uždaromi.

Kėdainių PSPC vadovė jau ne vienerius metus kelia šį klausimą, bet jis vis nukeliamas ir atidedamas. Ir praėjusią kadenciją, kai valdžioje buvo dabartinė opozicija, šis klausimas buvo keltas, bet, matyt, nebuvo politinės valios priimti kažkokius sprendimus.

Pernai rajono Tarybos Sveikatos komitetas, vicemeras ir administracijos direktorius apsilankė kritiškuose medicinos punktuose, apžiūrėjo jų būklę.

Nuspręsta šiuos medicinos punktus palikti, kol dar įmanoma užtikrinti jų veiklą, kol yra kas juose dirba“, – sakė A. Hofmanas pridurdamas, kad medicinos punktuose pagrindinė problema išlieka darbuotojai.

Naudos sveikatai mažai

Medicinos punktai paliekami egzistuoti įvertinant gyventojų poreikius. Tik, deja, ne sveikatos priežiūros – o moralinius ir emocinius.

Daliai kaimiškųjų vietovių gyventojų žinojimas, kad kažkur netoliese yra medicinos punktas, kad ir su labai ribotomis paslaugų teikimo galimybėmis, sukuria stabilumo ir ramybės jausmą.

„Kaip medikas galiu pasakyti, kad medicinos punktų galimybės yra labai ribotos. Ten labai nedaug ką galima padaryti, nėra jie labai funkcionalūs – jie mažiau funkcionalūs nei mobilusis punktas. Tačiau prieinamumas žmonėms sukelia pasitikėjimą, ramybę. Be to, pokyčiai priimami dažnai nenoriai“, – sakė A. Hofmanas.

Jis pridūrė, kad Tarybos posėdžio metu Tarybos nariai pasidavė emocionaliems pasisakymams ir politikavimui, dėl to galiausiai aklai buvo numatyta 60 tūkst. eurų parama medicinos punktams dvejiems metams.

Trečdalyje punktų nėra kam dirbti

Taigi, panašu, kad kai kuriems rajono politikams metų metais PSPC vadovės A. Rimkevičienės vis kartojama informacija apie varganą medicinos punktų kasdienybę, nesulaukė reikiamo  dėmesio.

Pataikaudami gyventojų sustabarėjimui ir baimėms, politikai verčiau renkasi taškyti visų mokesčių mokėtojų pinigus palikdami neefektyviai dirbančius medicinos punktus, kurių net trečdalyje nėra kam dirbti. Kai kur tiesiog išlaikomi turšti medicinos punktų pastatai.

O kaip tuščias pastatas, verčiant Kėdainių PSPC bergždžiai mesti lėšas į jo išlaikymą, prisideda prie kokybiškos sveikatos priežiūros, nė vienas politikas neįvardija.

Dažnu atveju tiesiog švaistomi pinigai

Kėdainių PSPC direktorė A. Rimkevičienė atvirai sako – medicinos punktams metamos lėšos dažnu atveju tiesiog yra pinigų švaistymas, mat punktas paima gerokai daugiau nei duoda.

„Šiuo metu šešiuose medicinos punktuose nėra nė vieno darbuotojo.

Tokia situacija yra Nociūnuose, Beinaičiuose, Paaluonyje, Langakiuose, Pajieslyje ir Kalnaberžėje.

Kai kuriuose kituose yra garbaus pensinio amžiaus darbuotojai, kurie neišvengiamai greitu metu išeis užtarnauto poilsio. O ten naujus žmones rasti – labai sunku.

Jei vietoje medikas negyvena, tai ir viskas. Gali kažkas atvažiuoti kelioms valandoms per dieną porą kartų per savaitę. Ir kokia tada to punkto prasmė?

Jiems skiriami baisiniai pinigai. Viskas kainuoja – komunalinės paslaugos, įrangos priežiūra, išlaikymas, patikros.

Kiekvieną kraujospūdžio aparatą juk tikriname, už tai mokami pinigai. Visur turi būti ir medikamentų tinkamų, visuomet paruoštų naudojimui, skubiai pagalbai.

Kai žmogus to darbo nedirba, jis nežino, kiek visko reikia. Medicinos punktui reikalavimai yra tokie, kaip bet kuriam ligoninės skyriaus procedūrų kabinetui. O darbo apimtys skiriasi kardinaliai. Medicinos punktų sąnaudos yra tiesiog per didelės“, – sakė A. Rimkevičienė.

Punktas ant ratų

PSPC direktorė pridūrė, kad mobilusis punktas yra ir funkcionalesnis, tiesiogiai arčiau žmogaus, ir gerokai pigiau išlaikomas. Sutaupytos lėšos iš tiesų leistų pagerinti teikiamų paslaugų kokybę.

„Medicinos punktas, esantis kaime, nereiškia, kad jis arti žmonių. Jis arti kai kurių žmonių – kaip ir PSPC arti Budrio gatvės gyventojų taip ir medicinos punktas vieniems arti, kitiems toli.

Kai kada nuo vieno medicinos punkto iki kito – atstumas vos 3 kilometrai.

Mes turėjome viziją turėti mobilųjį punktą, kuris galėtų pasiekti visus gyventojus. Ir tuos, kurie šalia pastato gyvena, ir tuos, kurie gyvena už 4 ar 5 kilometrų.

Vizija vis dar yra, tikiuosi, kad pasibaigus pandemijai, ji bus atgaivinta. Aš galvoju, kad mūsų svarbiausias tikslas, jog visi rajono gyventojai gautų vienodai kokybiškas paslaugas.

Kol kas, man atrodo, kad ten, kur yra punktas, bet nėra darbuotojo, žmogus gauna prastesnes paslaugas. Kur yra pastovus darbuotojas – gauna neblogas paslaugas. Bet yra galimybė jas dar pagerinti“, – tikino A. Rimkevičienė.

Daugiau naujienų apie Kėdainių rajoną skaitykite www.rinkosaikste.lt

comment Skaitytojų komentarai (0)

Sponsored video

Taip pat skaitykite