Angle down Atgal

Kodėl reikėtų nepasakoti savo problemų artimiesiems

Kiekvieno žmogaus asmeniniame gyvenime netrūksta problemų ir visokių nesėkmių, kurios anksčiau ar vėliau ištinka. Kaip žinome, absoliučiai laimingų žmonių nebūna. Viską nulemia tų pačių problemų poveikis mūsų psichikai ir tai, kaip mes jas traktuojame.

Psichologai pataria sudėtingas situacijas spręsti tada, kai jų atsiranda, per ilgai nesvarstant. Tada nemaloni situacija ją sprendžiant ims trauktis iš gyvenimo, užleisdama kelią naujiems ir pozityviems dalykams.

Deja, laikytis tokio idealaus sprendimo pavyksta ne visada. Kai sunkumai ima kristi kaip iš gausybės rago ir atrodo, kad nuo neigiamų minčių tuoj sprogs galva, kyla nesąmoningas noras kam nors pasiskųsti. Norime, kad mus kas nors išklausytų, suprastų, palaikytų ir net išspręstų mūsų problemas už mus. Svarstant, į ką kreiptis esant tokios savo psichologinio kolapso būklės, pirmiausia į galvą ateina artimieji ir draugai.

Atrodytų, kad tai yra visai natūralu. Kam mes daugiau kuriame glaudžius santykius su žmonėmis, jei ne tam, kad jie išklausytų, palaikytų ir padėtų sunkiu momentu? Taip, bet ne visai. Užversti artimuosius savo neviltimi ir negatyvu gali būti kur kas kenksmingiau santykiams, nei jūs manėte. Paaiškinsime kodėl.

Artimieji – ne dievai, o tik žmonės, tokie pat kaip jūs

Tai reiškia, kad dažniausiai suteikti kokybiškos pagalbos jie paprasčiausiai negali. Juk ir juos kankina abejonės, baimės ir asmeniniai rūpesčiai. Ne visada jie būna kompetentingi tuo klausimu, dėl kurio į juos kreipiatės.

Kita vertus, jeigu esate brangūs artimam žmogui, jis jausis įpareigotas padėti. Todėl jo patarimas gali virsti meškos paslauga. Pasinaudoję juo ir dar labiau pabloginę situaciją, galite pradėti dėl to kaltinti sau brangų žmogų.

Jūs patys esate savo likimo šeimininkai ir kūrėjai

Nuolat ieškodami ir prašydami psichologinės pagalbos iš savo draugų ir artimųjų, jūs atprasite prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Svarbu įsikalti į galvą kaip neginčijamą tiesą: niekas nieko jums neskolingas ir neprivalo.

Žmogus turi pats spręsti savo problemas savarankiškai, o pagalba iš šalies – laisvanoriškas aktas. Tas, kuris būna ištikimas šiam postulatui, paprastai labai kilniai ir oriai atrodo savo aplinkinių akyse. Jis kaip pasitikintis, atsakingas žmogus sugeba pats pasirūpinti savo poreikiais savarankiškai. Ar verta pavirsti nuolat besiskundžiančiu ir dejuojančiu niurgzliu, juoba kad tai kenkia pačiam?

Saugokite santykius

Tolimų pažįstamų akyse mes stengiamės atrodyti geriau, nei esame iš tikrųjų. Mes suprantame, kad su probleminiu žmogumi niekam nėra malonu bendrauti. Jeigu jis pradės slėgti, tie žmonės paprasčiausiai išnyks iš jo socialinės aplinkos.

Tai kodėl santykiuose su pačiais artimiausiais ir draugais mes neatsižvelgiame į šią aplinkybę? Manome, kad jie tiesiog privalo kentėti mus tokius, kokie esame. Iš tikrųjų ta taisyklė galioja visur ir visiems. Užversti artimojo savo problemomis neverta, jeigu jūs branginate bendravimą su juo ir taip sunkiai „išaugintus“ santykius.

Prieš dalydamiesi su juo savo skaudžiomis problemomis, gerai pamąstykite, kiek jūsų asmeninis gyvenimas įdomus tam žmogui. Ar jums patiktų, jeigu jūsų galvą kas nors paverstų emociniu šiukšlių konteineriu?

Visa tai nereiškia, kad reikia vengti nuoširdžių pokalbių ir negalima dalytis savo slaptomis mintimis bei problemomis su tais, kuriais pasitikite. Kalbame apie tai, kad negalima to daryti nuolat. Tai bus neveiksminga ir blogai atsilieps jūsų santykiams. Protingiausias ir išmintingiausias sprendimas, kai jus kankina neišsprendžiama problema, bus kreiptis profesionalios pagalbos į tos srities žinovą, specialistą ar bent psichologą.

Šaltinis: Flytothesky.ru

Alfa.lt

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite