Asmeninio albumo nuotr.
Angle down Atgal

Kodėl gimus antrajam kūdikiui vyresnėlis į jį žiūri kaip į konkurentą?

„Oho, dvigubi rūpesčiai laukia“ - neretai taip žinią, kad laukiatės antrojo kūdikio, sutinka artimieji ir draugai. Šią akimirką suprantate: antrojo vaiko gimimas yra visai ne tas pat kas pirmojo.

Kaip į kūdikį reaguos pirmagimis? Knygoje „Antrasis kūdikis“ britų auklėjimo ekspertė ir knygų apie tėvystę autorė Sarah Ockwell-Smith atsako į šiuos ir kitus klausimus, kurie kamuoja antrąjį kartą besilaukiančias mamas.

Nemažą dėmesį autorė skiria temai, kaip paruošti pirmagimį brolio ar sesers atsiradimui.

Daliai antrąjį kartą tapsiančių tėvais nusišypso sėkmė: pavyksta gana paprastai susidoroti su šeimos pagausėjimu, o jų pirmagimiai pokyčius pakelia nesunkiai.

Tačiau daugeliui kitų tenka susidurti su nemenkais iššūkiais, tad tam reikėtų ruoštis kiek galima anksčiau.

Apie tai, kaip emociškai parengti pirmagimį sesers ar brolio atsiradimui, kaip nuo pirmųjų dienų padėti kurti darnius santykius, kalbamės su vaikų psichologe, vaikų psichologijos centro „Laimingas vaikas“ įkūrėja Milda Karklyte-Palevičiene.

- Knygoje „Antrasis kūdikis“ autorė teigia, kad mažus vaikus paruošti pokyčiams gana sudėtinga. Kokiu būdu ir kaip patartumėte pirmagimiui paaiškinti, kas laukia į namus atkeliavus kūdikiui, kad jis kuo aiškiau suprastų netrukus įvyksiančius pokyčius?

- Vertėtų kartu vartyti knygeles, žiūrėti filmukus apie kūdikių vystymąsi, supažindinant vaiką, kaip atrodys naujagimis, kaip juo reikės rūpintis, paaiškinti, kodėl taip bus.

Taip pat būtų šaunu, jei peržiūrėtumėte vyresnėlio kūdikystės ir vaikystės nuotraukas parodydami, koks jis buvo, kaip augo, kol tapo toks, koks dabar yra.

Taip vaikutis lengviau supras, jog sesutė ar broliukas iš karto nebus žaidimų draugas, tačiau po truputį taps vis savarankiškesnis ir nebereikalaus tiek tėvų dėmesio.

Taip pat tokiu būdu vyresnėliui parodysite, jog ir jis buvo toks mažutėlis, kuriuo irgi rūpinotės ir skyrėte daug dėmesio, kaip skirsite ir būsimajam šeimos nariui.

Tad vaikui bus lengviau įsisąmoninti, jog pakitęs tėvų elgesys nereiškia mažesnės meilės.

Jei vaiką su pokyčiais supažindinsite pamažu, jam bus kur kas lengviau, kils mažiau įtampos, o jūs turėsite daugiau laiko ir jėgų padėti vaikui susitvarkyti su užplūdusiomis emocijomis.

- Net ir, atrodo, įdėjus daug darbo ruošiant pirmagimį emociškai, neretai gimus sesei ar broliui vaikas vis tiek ima priešintis. Ko galėtų imtis tėvai, kad vaiką nuramintų kūdikiui jau atkeliavus į namus?

- Tyrimai rodo, kad jei vaikas turėjo itin glaudų ryšį su mama ir silpnesnį ryšį su tėčiu, gimus antrajam kūdikiui vyresnėlis į jį žiūri kaip į konkurentą.

Tačiau jei tarpusavio ryšys iki naujagimio pasirodymo buvo glaudesnis su tėčiu, vyresnėlio reakcija į kūdikį būna ne tokia audringa.

Dėl šių priežasčių svarbu stiprinti vaiko ir tėčio ryšį dar iki gimstant naujam šeimos nariui: tėtis turi tapti ne tik žaidimo partneriu, bet ir tuo, pas kurį saugu ateiti iškilus sunkumams, kuriam galima išlieti kilusias emocijas, su kuriuo vaikas gali jaustis suprastas.

Taip pat iki gimstant mažajam būtų svarbu kuo geriau pažinti vyresnėlio emocijas: ką jis jaučia, dėl kokių priežasčių šie jausmai kyla; atrasti, kas jam padeda nurimti, o kas dar labiau trukdo.

Vienam vaikui nurimti padeda artimojo apkabinimas, o kitas mažasis nori geriau pabūti vienas. Vienam supykus patinka pamušti pagalvę, kitam pyktį ,,išpiešti″, dar kitam - apsikabinti žaisliuką. Tad pažindami vaiką galėsite geriau jam padėti.

Na, o kai mažylis atkeliauja į namus, leiskite pirmagimiui suprasti, jog buvimas vyresniu turi daug privalumų.

Papasakokite jam, jog mažasis taip pat norėtų taip greitai bėgioti, važinėti dviračiu, kieme žaisti su draugais, pusryčiams valgyti blynus ir t. t., tačiau jis dar negali ir nemoka.

Nuolat parodykite, koks pirmagimis svarbus ir reikšmingas šeimos ir tėvų gyvenime. Ne dėl to, jog kažką padaro, tiesiog dėl to, jog yra.

O kartu pagirkite ir pasidžiaukite jo pagalba. Kur galite įtraukite į kūdikio priežiūrą: pavyzdžiui, paprašykite atnešti ir palaikyti sauskelnes, paduoti žaisliuką, pasupti vežimuką ir pan.

Kai atvyksta svečiai aplankyti naujojo šeimos nario, paprašykite, jog nepamirštų atvežti dovanėlės ir vyresniajam. Įžengus į namus svarbu visų pirma atkreipti dėmesį į jį, pasisveikinti, paprašyti, jog parodytų, pristatytų sesutę ar broliuką.

Kilus vyresnėlio emocijoms, priimkite jas; parodykite, jog visas emocijas jausti yra normalu; svarbu, negėdinkite - nebauskite, neliepkite ,,baigti pykti“, ,,baigti liūdėti“, ,,baigti bijoti“ ir pan.

- Kokios emocijos išties aplanko pirmagimį ir kaip derėtų teisingai su jomis tvarkytis?

- Manau, jog vyresnysis susiduria su sielvartu, pykčiu, sutrikimu, baime, nerimu, pavydu ir daug kitų įvairių jausmų.

Tad verčiau pavydą priimti kaip natūralią emociją, pakalbėti apie ją, pagalvoti, kaip galime įveikti.

- Kaip tėvai turėtų elgtis, kad pirmagimis neprarastų entuziazmo kūdikio atžvilgiu, bet ir neperžengtų ribų?

- Dažnai tėvams vyresnėlis atrodo jau labai didelis (palyginus su naujagimiu), nors jam galbūt dar tik, pavyzdžiui, 4 metukai. Visgi tokio amžiaus vaikas dar yra mažas ir jam reikia daug pagalbos pažįstant pasaulį, kitus ir save patį.

Kalbą reikėtų pradėti pasidžiaugiant ir padėkojant už pagalbą ir pastangas, pasakant, jog tai tėveliai tikrai vertina. O tuomet derėtų pasakyti vaikui, jog yra darbų, kuriuose tėvai nori pagalbos, o yra ir tokių, kuriuos gali atlikti tik suaugę.

- Kokias pagrindines klaidas daro patys tėvai?

- Visų pirma, turbūt išskirčiau vis dar gajų, tačiau vaikams tikrai skausmingą pasakymą ,,Tu juk vyresnis...″ Dažnai šie žodžiai vaikui skamba lyg bausmė, priekaištas, prašymas atsisakyti savo norų ar jausmų. Dėl šios priežasties vaikai kartais net patiria regresą - nebedaro to, ką iki šiol mokėjo.

Taip vaikai nori tapti mažesni, tikėdamiesi gauti kūdikio juntamos meilės, šilumos, dėmesio.

Svarbu, jog vyresniajam savo veiksmais rodytume, jog abu vaikai šeimoje yra vienodai svarbūs ir mylimi.

Jei vyresnysis mato nuolat ant rankų sūpuojamą kūdikį, o pats gauna gerokai mažiau apsikabinimų, pamylavimų, išbučiavimų, greičiausiai pasijaus atstumtas ir dėl to kaltins naująjį šeimos narį.

Na ir žinoma, jei vaikas ims girdėti griežtą toną, daug ,,negalima“, patirs bausmes ar emocinį smurtą, tai šeimos situaciją gerokai apsunkins.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite