Angle down Atgal

Klaipėdos uostas sieks gauti lėšų tvariam vystymui

378 mln. eurų – tiek tikimasi gauti lėšų iš Europos Sąjungos Klaipėdos uosto vystymui: išmaniam ir aplinkai draugiškam uostui plėtoti, jam gilinti, ekonomiškai efektyviai ir tvariai laivybai.  Galimybė įgyvendinti šiuos planus atsiras, jeigu Europos Komisija pritars finansuoti projektus pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą (RRF). Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija daugiausiai lėšų skirtų didesniam gyliui užtikrinti bei projektams, kurie padėtų gerinti aplinkos kokybę, skatintų išmaniųjų technologijų plėtrą jūrų uoste ir sudarytų sąlygas kurti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas.

„Kad galėtume priimti ir pilnai pakrauti didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus, būtina išgilinti uostą iki 17 m gylio, prieš tai sutvirtinant Kuršių nerijos šlaitą. Infrastruktūros pritaikymas didžiatonažiams laivams tenkintų laivybos rinkos poreikius gabenti krovinius didesniais laivais ir leistų siekti pigesnių gabenimo kaštų dėl masto ekonomijos. Taip pat tai didintų Lietuvos eksportuotojų konkurencingumą – būtų sudarytos galimybės gabenti lietuviškas prekes didžiaisiais laivais ir taupyti gabenimo kaštus. Dėl didesnės laivų talpos atplauktų mažiau laivų, dėl to mažėtų emisijos iš laivų. Taip pat siekiame gauti finansavimą projektams, kurie padėtų vystyti regiono ekonominiam gyvybingumui reikalingą laivų gamybos ir remonto verslą, pritaikyti uoste esančią infrastruktūrą vėjo jėgainių gamybai. Didelis dėmesys skiriamas ir tvarios laivybos principams: tikimės gauti lėšų Uosto direkcijos laivynui modernizuoti, žemsiurbei įsigyti – nauji laivai būtų varomi elektra arba alternatyviais, aplinkai draugiškais degalais. Planuojama sukurti modernią bepilotę skraidyklę, kuri sudarytų galimybę, esant ekstremalioms sąlygoms, laivus vesti nuotoliniu būdu. Be to, į planą yra įtraukti ir keli uosto valdymo skaitmenizavimo projektai“, – sakė Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas.

Europos Komisija Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą rengia, įgyvendindama Europos Sąjungos atsako į COVID-19 krizę priemones. Numatoma finansuoti tas reformas ir investicijas, kurios skatins ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą bei didins atsparumą krizei. Taip pat akcentuojamos investicijos, prisidėsiančios prie kovos su klimato kaita ir skaitmenizavimo. Lietuvai numatomas šio instrumento biudžetas – 2,43 mlrd. eurų dotacijų ir 3 mlrd. eurų paskolų.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite