Angle down Atgal

Ketinančių dalyvauti Seimo rinkimuose tendencijos: „valstiečiai“ perėmė svarbų konservatorių kozirį

Rudenį vyksiančius Seimo rinkimus „valstiečiai“ ir konservatoriai pasitinka su per koronaviruso krizę permaišytomis kortomis. Į kadencijos pabaigą turėtą visuomenės palaikymą barstyti pradėjusiai valdančiajai „valstiečių“ partijai, karantinas ne tik leido įgyti antrąjį kvėpavimą, bet ir tapo viena iš priežasčių, kodėl Ramūno Karbauskio rankose atsidūrė rimtas koziris.

Sociologiniai tyrimai rodo, kad „valstiečių“ elektoratas Seimo rinkimus – kurie dėl realios antrosios koronaviruso bangos gali būti neaktyvūs – pasitinka būdamas itin drausmingas. Maža to, pasak „Baltijos tyrimų“ direktorės Rasos Ališauskienės, yra pagrindo manyti, kad „valstiečiai”, o nebe konservatoriai turi didesnį mobilizacinį potencialą atvesti prie urnų partiją remiančius asmenis.

Ir nors naujausios apklausos rodo, kad ketinančių dalyvauti spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose nėra mažiau nei būta prieš 4 metus, atsiritusi dar viena koronaviruso pandemijos banga piliečių nusiteikimą gali reikšmingai pakoreguoti.

Kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu liepos 16-30 dienomis atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa, iki Seimo rinkimų likus 3 mėnesiams prie balsadėžių ateiti ketina mažiau nei pusė (46 proc.) šalies gyventojų. Tuo tarpu ketvirtadalis (23 proc.) nurodė, kad į rinkimus neis, o trečdalis (31 proc.) piliečių tvirtino, sprendimo dėl savo dalyvavimo renkant naują parlamentą dar yra nepriėmę.

Ši statistika kone identiška duomenims, gautiems 2016 m. liepą. Tuomet, likus 3 mėnesiams iki rinkimų, savo balsą atiduoti pasiryžę buvo 45 proc. apklaustų gyventojų. 22 proc. deklaravo, kad į rinkimus eiti nežada, o 33 proc., kad tai daryti dar neapsisprendė.

2016 metų spalį vykusių Seimo rinkimų aktyvumas buvo 50,6 procento. Tačiau šiemet koronaviruso sukelta krizė dar pavasario pradžioje tapo priežastimi ne tik abejoti, ar 2020 m. rudenį pavyks pasiekti panašų rinkėjų aktyvumą, tačiau ir kelti klausimą, ar apskritai prie balsadėžių pavyks pritraukti rinkimams įvykti būtiną rinkėjų skaičių.

Ir nors pastarieji apklausų duomenys rodo, kad visuomenės ketinimai dėl dalyvavimo parlamento rinkimuose niekuo nesiskiria nuo 2016 m. liepos, ekspertų teigimu, didesnė tikimybė, kad aktyvumas Seimo rinkimuose spalio mėnesį bus mažesnis nei buvo prieš keturis metus. Tam įtakos, pirmiausia, gali turėti pastaruoju metu augę užsikrėtimų koronavirusu mastai ar net galima antroji pandemijos banga Lietuvoje.

Todėl, sutinka „Baltijos tyrimų“ direktorė sociologė Rasa Ališauskienė, rinkėjų šiuo metu reiškiamos pozicijos dėl dalyvavimo Seimo rinkimuose gali keistis. Pasak jos, svarbu suprasti, kad respondentai į klausimus atsako taip, kaip jie elgtųsi tą pačią apklausos dieną.

„Liepos galas, oras geras, o atmintis žmonių trumpa. Greičiausiai žmonės nelabai galvoja apie tai, kad spalį gali būti šiek tiek kita situacija: oras kitas ar, kad gali būti kitokių apsunkinimų, pavyzdžiui, ribojami žmonių susibūrimai... Apie galimas sąlygas ateityje ko gero nėra galvojama, kad gali būti visai kitokia aplinka balsuojant“, – teigė R. Ališauskienė.

Kartu ji pabrėžia, kad tikėtis, jog Seimo rinkimų aktyvumas bus didesnis nei buvo 2016 m. veikiausiai nereikėtų. Sociologės teigimu, jei per artimiausius kelis mėnesius neįvyks kažko, kas sugebėtų Lietuvos piliečius nuteikti išskirtinai gausiam keliavimui link balsadėžių, veikiausiai tikėtis reikėtų scenarijų, kuriuose Seimo rinkimai bus net mažiau aktyvūs nei buvo paskutinį kartą.

„Jei kažko, kas galėtų sumobilizuoti visuomenę, neatsitiks, realesnė tendencija būtų turėti mažesnį aktyvumą nei didesnį“, – teigė ji.

Taigi bendram rinkėjų aktyvumui esant žemam laimi tos partijos, kurių simpatikai yra drausmingi ir rinkimų dieną sugeba mobilizuotis nepaisant blogo oro ar kitų nepatogumų. Rinkėjo lojalumas ne kartą buvo linksniuojamas kaip priežastis, kodėl reitingų lentelėse nesužibėjusios partijos rinkimų dieną pasirodydavo nelauktai gerai ir kodėl būtent konservatoriams, turintiems drausmingą rinkėją, būdavo paranku kai prie balsadėžių Lietuvos piliečiai traukdavo vangiai. Pastarasis momentas tapo kone „sociologiniu folkloru“. Tačiau gali būti, kad ši „tradicija“ baigėsi.

Situacija pasikeitė: mažas rinkėjų aktyvumas naudingas „valstiečiams“, o ne „konservatoriams“

Kalbėdama apie tai, kurių partijų rinkėjas yra lojaliausias, R. Ališauskienė pabrėžė, kad nuo pastarųjų Seimo rinkimų šiuo klausimu būtą reikšmingų pokyčių. Jos teigimu, turimi statistiniai duomenys leidžia tvirtinti, kad mažas rinkimų aktyvumas didžiausią naudą ko gero atneštų nebe konservatoriams, bet šiuo metu pagrindiniams jų oponentams – „valstiečiams“.

„Anksčiau Tėvynės sąjunga galėdavo būti reitingų lentelės antroje arba trečioje vietoje, tačiau situacija pasikeisdavo kai būdavo įvertinama tai, ar respondentai tikrai ketina ateiti balsuoti. Būtent konservatorių rinkėjai dažniausiai sakydavo, kad tikrai ateis. Tačiau dabar situacija pasikeitė“, – aiškino sociologė.

„Dabar „valstiečių“ žmonės ketina aktyviau dalyvauti, jie pasiaugino lojalių rinkėjų. Negaliu pasakyti kaip buvo prieš 2016 m., tačiau dabar jie atrodo net geriau nei atrodo konservatoriai“, – teigė sociologė ir pažymėjo, kad mažas aktyvumas rudenį konservatoriams gali būti nenaudingas.

Įvardino pokyčių priežastis: karantinas, TS-LKD elektorato amžius ir „valstiečių“ retorika

Tai, kad konservatoriai nebegali girtis turintys išskirtinai drausmingą rinkėją, R. Ališauskienės teigimu, gali būti susiję su keliomis priežastimis.

Pirmiausia, teigia ji, įvyko pokyčiai Tėvynės sąjungos elektorato gretose.

„Atsirado jaunesnių Tėvynės sąjungos rinkėjų. O tokie rinkėjai yra mažiau aktyvūs balsuojant. Tuo tarpu „valstiečių“ rinkėjas yra vyresnis ir labiau einantys prie balsadėžių... Tai vienas iš veiksnių, kodėl šiuo požiūriu „valstiečiai“ lenkia Tėvynės sąjungą“, – tikino „Baltijos tyrimų“ vadovė.

Kartu, sutiko R. Ališauskienė, dar viena pasikeitusios situacijos priežastis galėtų būti „valstiečių“ komunikacija.

Pastaraisiais metais premjero Sauliaus Skvernelio, Ramūno Karbauskio bei kitų „valstiečių“ lyderių retorika buvo akivaizdžiai „antikonservatoriška“. Tėvynės sąjunga vaizduota kaip nekonstruktyvi, valdžiai dirbti trukdanti ar net visuomenės interesus aukoti pasiruošusi politinė jėga. Tai didino susipriešinimo jausmą.

Būtent susipriešinimas, pritarė mokslininkė, galėjo būti viena iš priežasčių, kodėl „valstiečių“ elektoratas tapo gal būt net labiausiai motyvuotas dalyvauti rinkimuose. Jos nuomone, esamas partinis susipriešinimas net primena laikus, kuomet politinės dešinės lyderis buvo profesorius Vytautas Landsbergis, o kairės –Algirdas Brazauskas.

„Dabar jau yra kitas Landsbergis, kurio vedamam poliui priešingybė yra nebe socialdemokratai, bet Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga“, – pridūrė ji.

Galiausiai dar vienas veiksnys, galėjęs turėti įtakos rinkėjų elgsenai – tai koronaviruso sukelta krizė. R. Ališauskienė pastebi, kad visuomenės rutiną išbalansavusi pandemija kaip reikiant paveikė ir rinkimines tendencijas.

Jei ne pandemija, tęsia R. Ališauskienė, labai tikėtina, kad „valstiečiams“ galvoti apie solidesnius pasiekimus rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose būtų be galo sunku.

„Jei ne karantinas ir jei viskas būtų vystęsi kaip vystėsi, situacija galėjo panašėti į tai, kaip buvo socialdemokratams. Žmonės mėgsta švytuoklės principą. Tad būtų buvęs kur kas ryškesnis pokyčių noras. Būtent tokia tendencija dažniausiai ir yra. Tačiau dėl karantino kreivė pasisuko į kitą pusę. Galbūt dėl to apskritai nebėra nišos naujadarui, nes nėra protestinio balsavimo. O anksčiau prieš rinkimus visada atsirasdavo daugiau nepatenkintų, ieškančių naujo gelbėtojo. Šiandien situacija kita – savotiškas noras rinktis tai, kas jau yra išbandyta. Net jei tas pasirinkimas nėra vertinamas kaip labai geras. Kitaip tariant, stabilumas pradeda pirmauti prieš norą kažką keisti“, – aiškino sociologė. 

R. Ališauskienės duomenimis šiuo metu ganėtinai drausmingą elektoratą turi ir Liberalų sąjūdis. Tuo tarpu socialdemokratai kažkuo panašiu pasigirti negali.

„Nors socialdemokratų elektoratas nėra labai išskydęs ir jų rinkėjai eina balsuoti, tačiau jie nėra taip disciplinuoti, kaip Tėvynės sąjungos ar šiuo metu „valstiečių“ rinkėjai. Jie turi platesnį meniu. Jie gali nubyrėti ir pas „darbiečius“, ir pas tuos pačius „valstiečius“ ar net „socdarbiečius“, - apibendrino „Baltijos tyrimų“ vadovė.

Apklausa vyko 2020 m. liepos 16 – 30 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1020 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 109 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite