Angle down Atgal

Kelių priežiūrai skirtos lėšos naudojamos ne pagal paskirtį

Reorganizuodama valstybinę kelių priežiūros sistemą ankstesnė Susisiekimo ministerijos vadovybė aiškino, kad reforma siekiama liberalizuoti valstybinių kelių priežiūros rinką, sudarant sąlygas konkurencijai ir siekiant kasmet sutaupyti daugiau kaip 4 mln. eurų lėšų.

Tačiau ministerijai ir jai pavaldžių įstaigų veiksmai rodo, kad valstybinės reikšmės kelių priežiūros rinkos liberalizuoti nė neketinama.

Priešingai, po reorganizacijos sukurta nauja įmonė AB „Kelių priežiūra“ galimai siekia užvaldyti valstybinių kelių tiesimo rinką, kurioje iki šiol tarpusavyje varžėsi privačios bendrovės.

Perka kelių tiesimo įrangą

Po reorganizacijos valstybinės reikšmės kelių priežiūra Lietuvoje užsiima akcinė bendrovė „Kelių priežiūra“, tačiau ši įmonė rengiasi ne tik prižiūrėti valstybinės reikšmės kelius, bet ir juos tiesti.

Tai rodo AB „Kelių priežiūros“ neseniai paskelbti konkursai technikai įsigyti. Įmonė perka įrangą, nenaudotiną kelių priežiūrai, o reikalingą tik kelių tiesimo darbams.

Antai „Kelių priežiūra“ už 730 tūkst. eurų rengiasi įsigyti 3 komplektus naujų asfaltbetonio klotuvų su papildoma įranga. Taip pat už 390 tūkst. eurų perka 3 savaeiges frezas su juostiniais pakrovimo transporteriais.

Freza yra mechanizmas, kuris nuima nuo kelio dangos seną asfaltą, jį sutrupina, sumala. Paskui, pridėjus naujos masės, medžiagos naudojamos naujai kelio dangai tiesti.

Tiek asfaltbetonio klotuvai, tiek frezos yra ne kelių priežiūros, o kelių remonto ir tiesimo įranga. Tačiau ši įranga perkama iš kelių priežiūrai skiriamų lėšų.

2019 m. valstybinės reikšmės kelių priežiūrai AB „Kelių priežiūra“ skirta 79 mln. eurų, 2020 m. tam numatyta 76 mln. eurų.

Vien per pusmetį įmonė numato įsigyti technikos ir įrangos už daugiau kaip 8,5 mln. eurų. Tai yra daugiau kaip dešimtadalis visų metinių įmonės asignavimų.

Kam skirta technikos modernizacija?

Ar Lietuvos automobilių kelių direkcijai atrodo normalu, kad iš kelių priežiūrai skiriamų lėšų „Kelių priežiūra“ perka įrangą, skirtą keliams tiesti?

Kelių direkcijos vyriausiasis patarėjas Denis Selčinskis Alfa.lt teigė, kad šios įmonės veiklą turėtų vertinti Susisiekimo ministerija.

„Susisiekimo ministerija yra įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Valstybei priklauso 100 proc. bendrovės akcijų. AB „Kelių priežiūra“ yra kolegialus valdymo organas, kurį sudaro bendrovės valdyba ir įmonės generalinis direktorius. Sprendimus dėl bendrovės veiklos priima valdyba ir direktorius, atsižvelgę į akcininko lūkesčius“, – teigė D. Selčinskis.

AB „Kelių priežiūra“ Alfa.lt atsiųstame atsakyme rašo, kad pastaruosius kelerius metus investicijos į techniką buvo minimalios, bet dėl esamo nudėvėto technikos parko įmonė planuoja modernizuoti ir atnaujinti turimą techniką.

„Visos numatomos investicijos į technikos ir įrangos modernizavimą padės sumažinti veiklos kaštus, užtikrins efektyvesnę ir kokybiškesnę bendrovės veiklą“, – teigė „Kelių priežiūra“.

Kodėl iš kelių priežiūrai skiriamų lėšų perka įrangą, skirtą keliams tiesti, įmonė neatsakė.

Gauna kryžminį finansavimą

„Kelių priežiūra“ skelbia, kad pagrindinė jos veikla – valstybinių kelių priežiūra pagal sutartį su pagrindiniu užsakovu – Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Kelius Lietuvoje tiesia privačios įmonės, laimėjusios Kelių direkcijos skelbiamus viešųjų pirkimų konkursus.

Šią rinką iškreipia tai, kad konkursuose dalyvauja ir bendrovė, kuri iš valstybės kelių priežiūrai skirtų lėšų įsigyja technikos keliams tiesti. „Kelių priežiūra“ gauna kryžminį finansavimą, o tai vertintina kaip neleistina valstybės pagalba.

„Būtina nedelsiant uždrausti, kol nėra liberalizuota kelių priežiūros rinka, AB „Kelių priežiūra“ dalyvauti kelių tiesimo rinkos konkursuose. Tai aiškus konkurencijos iškraipymas, būtina nedelsiant nutraukti šią praktiką“, – rašte susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui teigia asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius Rimvydas Gradauskas.

Apie tai, kad be konkurso gaudama kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas AB „Kelių priežiūra“ iš šių lėšų perka ne keliams prižiūrėti, o keliams tiesti reikalingą įrangą bei dalyvauja kelių tiesimo konkursuose, asociacija informavo ir „Lietuvos kelių“ skundą tiriančias ES institucijas.

Lėšas skiria pavedimo sutartimi

Alfa.lt klausė, kodėl 2019 m. Kelių direkcija neskelbė viešojo pirkimo valstybinių kelių priežiūros darbams atlikti. Kelių direkcijos vyriausiasis patarėjas D. Selčinskis atsakė, kad sutartis su „Kelių priežiūra“ yra pavedimo sutartis, sudaroma vadovaujantis Kelių įstatymo, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo ir Vyriausybės nutarimo pagrindu ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos jai netaikomos.

D. Selčinskis nurodė, kad nuolatinės ir periodinės kelių priežiūros darbams atlikti „Kelių priežiūrai“ 2019 m. skirta 79 mln. eurų, 2020 m. –76 mln. eurų. Šios lėšos esą apskaičiuojamos pagal normatyvinius dokumentus.

„Kelių priežiūros darbai yra skirstomi į nuolatinius (priežiūra žiemą, apželdintų plotų, kelio zonų švarumo darbai ir kt.) ir periodinius (dangos ir kelio statinių remontas, kelio pažaidų šalinimas ir kt.)“, – paaiškino jis.

Pasak D. Selčinskio, Kelių direkcija ir ateityje nenumato skelbti viešųjų pirkimų valstybinių kelių priežiūros darbams atlikti, nes Kelių direkcijos ir „Kelių priežiūros“ pavedimo sutarčiai pagal galiojančius teisės aktus Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos esą netaikomos.

„Rinkos liberalizavimą gali inicijuoti Susisiekimo ministerija, kaip politiką formuojanti institucija. Kelių direkcija yra politiką įgyvendinanti institucija, kuri savo veikloje vadovaujasi galiojančiais teisės aktais. Tam, kad būtų įgyvendintas rinkos liberalizavimas, yra būtinas teisės aktų pakeitimas (įstatymai, Vyriausybės nutarimai)“, – aiškino D. Selčinskis.

Pasak jo, Kelių direkcija raštu kreipėsi į Susisiekimo ministeriją su prašymu priimti sprendimą dėl tolimesnės valstybinės reikšmės automobilių kelių priežiūros strategijos.

D. Selčinskis taip pat pripažino, kad Kelių direkcijos vykdomuose viešųjų pirkimų konkursuose valstybinių kelių tiesimo darbams atlikti bus leidžiama dalyvauti ir kryžminį finansavimą gaunančiai „Kelių priežiūrai“.

„Tiekėjai, dalyvaujantys viešuosiuose pirkimuose, privalo atitikti nustatytus reikalavimus. Pagal galiojančius teisės aktus Kelių direkcija negali apriboti ar kitaip diskriminuoti tiekėjų dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose“, – teigė jis.

Vykdo kelių priežiūrą savivaldybėse

Lietuvoje kelių priežiūros paslaugas konkurso būdu įsigyja ir savivaldybės. Pastarosios įvairius kelių priežiūros ir kelių tiesimo darbus įsigyja organizuodamos viešuosius pirkimus. Šiuose konkursuose dalyvauja ir AB „Kelių priežiūra“.

Viešųjų pirkimų įstatymas tik savivaldybėms leidžia taikyti ir vidaus sandorius, bet jos organizuoja konkursus, kai Kelių direkcija, kuriai įstatymas to neleidžia, perka paslaugą be konkurso, nepamatuotai skirdama šiai funkcijai atlikti valstybės skiriamus asignavimus.

Antai viešųjų pirkimų sutartimi „Kelių priežiūra“ vykdys Kelmės r. seniūnijų kelių su asfaltbetonio danga priežiūros darbus už 433 tūkst. eurų, Telšių r. Urbiškės miestelyje atliks vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remontavimo darbus už 34 tūkst. eurų.

Sujungė į vieną įmonę

Iki 2017 m. valstybinės reikšmės kelius, nuosavybės teise priklausančius valstybei, patikėjimo teise valdė regioninės kelių priežiūros valstybės įmonės. Jos vykdė ir joms patikėjimo teise perduotų valstybinės reikšmės kelių nuolatinę priežiūrą. Tokių įmonių buvo 10 – po vieną kiekvienoje apskrityje, o VĮ „Automagistralė“ prižiūrėjo automagistrales Vilnius–Panevėžys ir Vilnius–Kaunas–Klaipėda.

Regioninės valstybės įmonės tvarkė ir prižiūrėjo joms perduotą valstybės turtą, o valstybė šią veiklą finansavo.

Kelių direkcija nustatydavo šioms įmonėms kelių priežiūros užduotis, kurios buvo finansuojamos iš Kelių priežiūros ir plėtros programai skirtų valstybės biudžeto lėšų.

O kelius iki šiol Lietuvoje tiesė privačios įmonės, laimėjusios viešųjų pirkimų konkursus.

Nuo 2017 m. balandžio valstybiniai keliai patikėjimo teise valdyti perduoti Lietuvos automobilių kelių direkcijai, o juos prižiūrėti be konkurso pavesta bendrovei AB „Kelių priežiūra“.

Ši valstybės įmonė įkurta 2017 m. lapkritį sujungus 10 regioninės kelių priežiūros įmonių ir VĮ „Automagistralė“, 2018 m. pabaigoje ji reorganizuota į akcinę bendrovę, jos savininkė yra Susisiekimo ministerija.

Bendrovei „Kelių priežiūra“ galimai pažeidžiant įstatymus be konkurso pavedimo sutartimi skiriami valstybės asignavimai, kuriuos ši naudoja ne vien nustatytoms kelių priežiūros funkcijoms atlikti, bet ir dalyvauja kelių tiesimo darbų konkursuose, dėl kryžminio finansavimo iškraipo kelių tiesimo rinką.

Alfa.lt

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite