Angle down Atgal

Karatė stovyklos čempionams - ir atostogos, ir neįkainojama patirtis

Vasaros sporto stovyklos - įprasta jaunimo gyvenimo dalis, tačiau viena stovykla kiekvieną vasarą yra išskirtinė - joje jau nuo 1978-ųjų kasmet susiburia ne tik jaunieji sportininkai, bet ir tituluočiausi Lietuvos meistrai. Tai Lietuvos kiokušin karatė federacijos (LKKF) rengiama stovykla prie Baltijos jūros esančiose Monciškėse.

Šiais metais stovykloje apsilankė beveik 650 žmonių, jiems treniruotes kartu su kitais specialistais vedė ir penktojo dano meistrai Vladimiras Silvaška, Valius Rudys ir Paulius Klapatauskas. Tarp dalyvių buvo galima išvysti ir pasaulio čempionę Margaritą Čiuplytę, ir daugumą dabartinių Lietuvos rinktinės narių, aukščiausio lygio tarptautinių turnyrų prizininkų.

Stovyklą vainikavo egzaminai, kurių metu aukščiausiai palypėjo garsūs kovotojai Andrius Miseckas ir Jonas Eimontas, tapę trečiojo dano meistrais.

„Stovykla - susitikimas su karatė draugais ir bendraminčiais. Taip pat jūra, saulė ir ankstyvas kėlimasis į treniruotę. Tai laikas, kai nereikia galvoti apie varžybas ir konkurenciją, sportuojama kartu, dalijamasi patirtimi ir patarimais“, - taip karatė stovyklas apibūdino Europos čempionatų prizininkas Vytautas Cėpla.

„Labai malonu sutikti senus draugus, kolegas, kitus sportininkus. Dažniausiai susitinkame varžybose ant tatamio, tuomet bendravimas būna gana šaltas. Stovykla būna tokiu metu, kai sezonas užbaigtas, artimiausiu metu nėra varžybų, todėl visi smagiai leidžiame laiką, bendraujame, susipažįstame su naujais žmonėmis. Labai smagu“, - pritarė Lietuvos rinktinės narys Edgardas Sečinskis.

„Važiuodama į stovyklą visuomet nusiteikiu sunkioms treniruotėms ir griežtai dienotvarkei, bet grįždama namo stovyklą prisimenu kaip atostogas, - taip pat teigiamomis emocijomis dalinosi karatistė Brigita Gustaitytė. - Aš stovyklose dalyvauju nuo 14 metų, o didžiausią įspūdį visada palikdavo didelis kiekis nepažįstamų žmonių, užsiimančių ta pačia veikla. Stovyklose susiburia skirtingi požiūriai, įvairi technika“.

V. Cėpla jau ir neprisimena, kada pradėjo dalyvauti stovyklose.

„Tai buvo daugiau nei prieš 10 metų. Pirmosios stovyklos metu viskas atrodė keistai, reikėjo priprasti prie treniruočių grafiko, gyvenimo keturviečiame kambaryje ir nuolatinio nuovargio. Kiekvieną dieną vykdavo trys treniruotės, nespėjus pailsėti reikėjo vėl eiti sportuoti, vilktis nespėjusį išdžiūti kimono. Todėl iki šiol į stovyklą vežuosi du kimono, kad vienas būtų visada sausas“, - stovyklų pamokomis dalinosi patyręs atletas.

Tačiau nemenkas sportinis krūvis tik skamba grėsmingai. Tai greitai tampa pageidaujamu dalyku.

„Turiu tokį posakį - vasaros atostogų nebuvo, jei nebuvai karatė stovykloje, - pasakojo V. Cėpla. - Stovyklose įgyta patirtis praplėtė supratimą apie savo galimybes, privertė išeiti už įprasto patogumo ribų, suteikė daug naudingų žinių ir didesnį draugų ratą“.

„Pirmą kartą stovykloje dalyvavau būdamas 13 ar 14 metų, prisimenu, kad patekau į trenerio Vytauto Kalvaičio grupę, - savo prisiminimais dalinosi E. Sečinskis. - Tuomet buvo mano tik antrieji ar tretieji metai karatė sporte, todėl treniruotės mums, kaip naujokams, buvo lengvos, tačiau su treneriu Vytautu sportuodavome taip, kad prisimenu iki šiol. Tos pirmosios treniruotės leido suprasti, kad lengvų treniruočių nėra, o jei vis dėlto yra, tai jos vis tiek naudingos“.

Visi sportininkai vieningai tvirtino, kad stovykloje itin vertinga yra galimybė treniruočių metu kovoti su nepažįstamai varžovais.

„Visos LKKF rengiamos ar aukšto lygio užsienio stovyklos yra naudingos. Jau vien todėl, kad dirbi su žmonėmis, kurių dažnai net nepažįsti. Klubuose dirbame su kolegomis, kuriuos daugiau ar mažiau jau žinome, todėl susitikimai su naujais varžovais yra labai naudingi. Gauti naują šaltą dušą ar naujos patirties yra labai naudinga, - tvirtino E. Sečinskis. - Taip pat susirandi naujų draugų, kolegų, su kuriais vėliau bendrauji, gal net pradedi kartu sportuoti, kviestis vieni kitus į treniruotes. O svarbiausia, treneriai ir jų neapsakomai didelis kiokušin karatė žinių bei patirties bagažas! Iš jų gali visą gyvenimą semtis patirties, mokytis technikos, triukų, gauti naujų pratimų. Aš visada visiems siūlau važiuoti į stovyklą ir linksmai praleisti laiką su kiokušin karatė šeima. Pats stovyklų niekada nepraleidžiu“.

V. Cėpla, paklaustas, ar verta jauniems sportininkams dalyvauti stovykloje, taip pat nedvejojo.

„Tikrai taip! Tai yra puiki vieta jauniems aktyviems žmonėms, kuriems svarbūs nauji iššūkiai ir patirtis. Sunku surasti kitą vietą, kurioje susirinktų tiek daug karatė užsiimančių žmonių, o patirtimi dalintųsi geriausi karatė meistrai“, - tvirtino žinomas sportininkas.

„Stovyklos jaunimui yra būtinos. Treniruočių metu turi galimybę maksimaliai išsikrauti, pamatyti, ką sugebi, palyginti save su kitais. Užmezgi pažintis dešimtmečiams su žmonėmis, kuriuos vėliau sutiksi kiekviename renginyje, o svarbiausia, keli savo paties meistriškumo lygį. Stovykla - lyg giminės susitikimas. Praleisk jį ir jausiesi atsiskyręs“, - šypsojosi B. Gustaitytė.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite