Angle down Atgal

Kalcis – turime daug, žinome per mažai

Kad kaulai išliktų tvirti iki pat gyvenimo pabaigos, turime pasirūpinti svarbiausiu mineralu – kalciu. Jo poreikis kinta nuo paauglystės iki gilios senatvės, todėl apie kalcio vaidmenį, anot Rytų medicinos žinovės Diletos Daukšienės, vertėtų prisiminti net ir sveikata nesiskundžiantiems žmonėms.

Kalcis būtinas visais gyvenimo etapais

Žmogaus organizme yra apie 1,5 kg kalcio. 1,2 kg šio mineralo yra susikaupę kauluose ir dantyse. Tai svarbiausia statybinė kaulų ir dantų medžiaga. Rytų medicinos žinovė sako, kad labai svarbu vaikystėje ir paauglystėje gauti pakankamai šio mineralo, mat tai, kiek jo sukaupta per šį laikotarpį, nulemia kalcio kiekį suaugus. Nors sakoma, kad ypač vaikams reikia daug kalcio, nes jie auga, skeleto masė didėja, vaikystėje formuojasi dantys, tačiau jis ne ką mažiau svarbus ir vyresnio amžiaus žmonėms, mat bręstant ir senstant organizmas kur kas sunkiau jį įsisavina. Besilaukiančios ir krūtimi maitinančios mamos turėtų kalcio vartoti papildomai, kad būtų sveikos pačios ir užtikrintų gerą kūdikio sveikatą. Menopauzės metu moterims išauga kaulų masės mažėjimo rizika, kurią sukelia sumažėjusi hormonų gamyba, tad ilgalaikis kalcio trūkumas gali sukelti osteoporozę. Beje, persistengti, papildomai vartojant kalcio, nereikėtų – kai jo koncentracija kraujyje per didelė ar per maža, žmogus jaučiasi prastai.

Taip pat kalcis yra gyvybiškai būtinas organizmui funkcionuoti ir dalyvauja visose jame vykstančiose cheminėse reakcijose. Šis mineralas reikalingas kraujui, kad galėtų krešėti, nervams ir raumenims, kad galėtume judėti. Jis padeda iš smegenų ateinančius nervinius signalus perduoti į visas kūno dalis, todėl yra būtinas nervų sistemos veiklai užtikrinti. Kalcis yra svarbus virškinimo fermentų gamybai – be jo sutriktų virškinimo sistemos veikla. Įdomu tai, kad kalcio organizmas praranda nuolat, o miego metu šio mineralo netenkama netgi greičiau nei dieną.

Pritrūkus kalcio, organizmas pradeda jo skolintis iš „sandėlių“ – kaulų ir dantų. Jeigu šis skolinimasis tampa nuolatine būsena, žmogų pradeda varginti įvairūs negalavimai: kamuoja raumenų mėšlungis, suprastėja apetitas, ima slinkti plaukai, tirpsta galūnės, lūžinėja nagai ir daugelis kitų bėdų. Ilgainiui pradeda vystytis lėtinės ligos, tokios kaip galvos, sąnarių ar raumenų skausmai, nemiga, diabetas, dantenų kraujavimas, tulžies akmenys, širdies ligos, inkstų akmenys ir kt.

Kaprizingas mineralas

Pagrindinis kalcio patekimo į organizmą šaltinis – šio mineralo turintis maistas. Specialistė sako, jog tai, ką mes valgome, reikia stebėti nuo pat mažų dienų, kaskart stengiantis įgyti vis naujų sveikatai naudingų įpročių. Kalcio gausu piene, jogurte, sūryje. Pieno netoleruojantiesiems tikras išsigelbėjimas – sezamų sėklų pienas. Kai renkatės geriamąjį vandenį, atkreipkite dėmesį, kad jis turėtų kalcio. Šio mineralo gausu žalios spalvos daržovėse, kopūstuose, salieruose, petražolėse, lapinėse daržovėse, riešutuose. Jeigu kasdien suvalgytumėte 100 g migdolų riešutų, gautumėte ketvirtadalį dienos kalcio normos. Jo ypač gausu baltosiose pupelėse. Tik iš augalinės kilmės produktų pasisavinama mažiau.

Tikra kalcio bomba – sardinių konservai. Vienoje skardinėje gali būti iki 400 mg kalcio. Mėgstantiesiems kitos rūšies žuvį specialistė pataria rinktis nuo kaulų neatskirtas žuveles, tinka ir vytintos žuvys su kaulais, kadangi kalcio atsargos slypi kauluose.

Ruošdami desertus, marinatus, naudokite nerafinuotą cukrų, t. y. juodąją melasą. Kalcio gausu ir apelsinuose, kuriuos gydytoja rekomenduoja dažniau rinktis vietoje mėgstamų saldėsių. Dažniau rinkitės figų, džiovintų abrikosų. Šiais džiovintais vaisiais pakeitę įprastus saldumynus, stipriai papildysite kalcio atsargas.

Deja, kad ir kaip kruopščiai rinktumėtės maistą, kartu su juo gauname tik 15–30 proc. reikiamo kalcio kiekio. Norint gauti dienos normą, reiktų suvalgyti vieną kilogramą sezamų sėklų, tris kilogramus varškės, vieną litrą grietinės... Tad ne veltui rekomenduojama vartoti maisto papildų, turinčių kalcio.

Šio mineralo įsisavinimui itin trukdo žalingi įpročiai: rūkymas, alkoholis, kofeinas, rūgščių, gazuotų gėrimų vartojimas. Taip pat hormonų disbalansas, mažas skrandžio rūgštingumas, stresas, fizinių pratimų trūkumas. Organizmo galimybė panaudoti kalcį priklauso ne tik nuo jo kiekio maiste, bet ir nuo absorbcijos iš žarnyno. Kalcio įsisavinimą lemia žmogaus amžius, vartojami medikamentai ir netgi paros laikas. Vitamino D trūkumas gali sukelti kalcio trūkumą, nes vitaminas D padidina kalcio pasisavinimą 20 kartų.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite