Angle down Atgal

Kaišiadorių muziejus – nejaugi pagaliau turėsime?

Apie tai, kad Kaišiadoryse iki šiol nėra muziejaus pastato, kaip liūdna, kad nėra, ir kaip jo reikia – jau būtų galima išleisti gana solidžią knygą, jeigu kas nors į vieną pluoštą surinktų, kiek šia tema rašyta straipsnių, kalbėta, diskutuota. Ne taip seniai ir ir daugelis partijų į priešrinkiminių pažadų vėrinėlį būtinai įtraukdavo šį punktą – pastatyti muziejų. Bet – laikas bėgo, niekas nesikeitė, ilgainiui jau net politikams (!), matyt, tapo nejauku, tad muziejaus pastato vizija išnyko net iš rinkiminių programų, o tai – jau rimtas ženklas.

Tikimasi Kultūros ministerijos finansavimo
Todėl tai, kas nuspręsta balandžio pabaigoje vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje, galima prilyginti šviesiam saulės blyksniui tamsią naktį – pritarta projektui „Kaišiadorių miesto kultūros infrastruktūros optimizavimas sukuriant multifunkcinę erdvę pritaikytą vietos bendruomenės poreikiams II etapas“. Projekto vykdymo metu planuojama pastatyti Kaišiadorių rajono viešosios bibliotekos pastato priestatą ir jame įkurdinti Kaišiadorių muziejų.

Pagaliau! Viltingai nuteikia ne tik priimtas sprendimas, bet ir kelias link jo – pasirodo, pamiršta nebuvo, ieškota – tik be garsios reklamos. „Investicijų projekto tikslas – sukurti šiuolaikinės visuomenės poreikius atitinkančią Kaišiadorių rajono savivaldybės kultūros įstaigų infrastruktūrą, siekti aukštesnės kultūros paslaugų kokybės ir prieinamumo. Tiesioginę naudą iš numatomo įgyvendinti investicijų projekto gautų Kaišiadorių rajono savivaldybės gyventojai, taip pat regioniniai, nacionaliniai, užsienio muziejaus lankytojai, kurių tikslas yra tenkinti kultūrinio užimtumo poreikius.

Dėl projekto finansavimo pagal Valstybės kapitalo investicijų programą kreiptasi į Lietuvos Respublikos kultūros ministeriją. Šio muziejaus statyba reikalinga ne Kultūros ministerijai, bet Kaišiadorių rajono savivaldybės gyventojams, todėl dėsime maksimalias pastangas, siekdami įtikinti Kultūros ministeriją dėl muziejaus pastato būtinybės Kaišiadoryse, taip pat numatome ir didesnį finansinį savivaldybės prisidėjimą prie projekto vykdymo, nei nustatyta minimali suma.

Strateginio planavimo komisijoje buvo išnagrinėta daug įvairių alternatyvų ir pritarta naujojo muziejaus statybai šalia bibliotekos, kuris dėl projekto tęstinumo suteiks daugiau galimybių gauti Kultūros ministerijos finansavimą. Jeigu gausime finansavimą, sieksime suprojektuoti ir pastatyti modernų, šiuolaikišką ir įvairioms gyventojų grupėms patrauklų muziejų, kuris bus vienas geriausių tarp savivaldybių muziejų Lietuvoje ir kuriuo galėsime didžiuotis“. – oficialiame rajono savivaldybės pranešime teigia meras Vytenis Tomkus.

Taigi dabar belieka tvirtai laikyti kumščius, kad Kultūros ministerija pritartų kaišiadoriečių projektui ir skirtų finansavimą. Nuo jo priklausys, koks konkrečiai bus pats muziejaus pastatas, kuriam šiuo metu jau rengiamas techninis projektas. Prieš kurį laiką Kaišiadoryse apsilankęs Kultūros ministras buvo detaliai supažindintas tiek su muziejaus patalpų problema, tiek su šiuo metu turimais gausiais fondais.

Vizito metu ministras išreiškė tvirtą palaikymą dėl patalpų statybos. Kiek ir koks finansavimas įmanomas dabar, kai daugelį sričių pakoregavo karantinas, prognozuoti sunku, tačiau rimtų vilčių yra. Kaip „Kultūros priemenei“ sakė savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotojas Ignas Simonaitis, projektinius pasiūlymus gyventojams planuojama pristatyti birželio mėnesį.

Šiek tiek istorijos
Taip jau susiklostė, kad kultūrinio judėjimo bangos mūsų miestą vis aplenkdavo. Kai tarpukariu, iki 1940-ųjų, Lietuvos apskrityse kūrėsi muziejai, Kaišiadorys gavo tenkintis tik nedideliu laimėjimu – 1927 parapijos salėje atidaryta senienų paroda. be abejo, jau tada būta didesnių ambicijų – 1935 metais Kaišiadorių (Trakų) apskrities taryba priėmė nutarimą įkurti apskrities muziejų, tačiau, kaip ir vėlesniais laikais, jam patalpų taip ir nesurado.

Didžiulis praradimas – juk būta surinktų eksponatų, kurių likimas susiklostė įvairiai – vieni pateko į Vilnių, kiti – kažkur išsimėtė. Antroji, jei taip galima pavadinti, muziejininkystės banga Lietuvą užliejo praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje įkūrus Kraštotyros draugiją. Kauno apskrityje tuo laikotarpiu muziejus atidarė birštonas, Raseiniai, Kėdainiuose tvirtėjo ir vystėsi prieškarinis...

Kaišiadoryse šiuos laikus mena tik pagaminta visuomeninio Kaišiadorių kraštotyros muziejaus iškaba, atsiradusi 1962 metais įkurtos Kraštotyros draugijos iniciatyva. Vėl – ant to paties grėblio – taip ir nesurasta pastato, ant kurio būtų galima tą iškabą pritvirtinti... Dar puikiai mename Atgimimo laikus, kai susidomėjimas istorija bei tautiniu paveldu itin suaktyvėjo. To aktyvumo, paremto konkrečiais žingsniais, pėdsakai ryškiai atsispindi aplinkiniuose rajonuose, kai vienas po kito muziejaus pastatai išaugo Jonavoje, Prienuose.

Gerų norų būta ir pas mus: 1991 metais nutarta, jog įkurtas muziejus, tačiau ir vėl – be tinkamų patalpų, tad po dviejų metų jis pavadintas Etninės kultūros centru. Vyresniosios kartos kaišiadoriečiai dar prisimena plačiai spaudoje skambėjusias diskusijas ir norus įkurdinti muziejų dar XVI amžių menančiame Gudienos dvare, kuris 1531 metais priklausė totoriams, o XVIII amžiaus pabaigoje atiteko garsiajai Romerių giminei.

Gaila, kad puikus istorinis pastatas gražiame parke netiko – tai vieta pasirodė per daug atoki, tai kitos priežastys... Kol ieškota argumentų, kodėl tas rūmas netinka, jis buvo privatizuotas. būta siūlymų muziejaus patalpoms panaudoti vėliau ištuštėjusį buvusio Lietuvos veterinarijos instituto rūmą, rekonstruoti šiam reikalui buvusį Kaišiadorių kino teatrą. Visai reali viltis sužibo, kai imta kalbėti apie muziejaus įkurdinimą buvusio banko pastate prie bibliotekos.

Buvo belikę tik išsiųsti Vyriausybei prašymą pirkti objektą iš vieno tiekėjo. Prisiminimuose likę dažni mūsų laikraščio vizitai į tuometinę savivaldybės administraciją su klausimais – ar jau išsiųsta, koks atsakymas? Domėtis „siuntiniais“ teko nustoti, kai sužinojome, jog pastate jau kuriasi restoranas „Toskana“. Ką gi, reikia visko... Likome vienintele savivaldybe apskrityje, neturinčia muziejaus, tačiau 1997 metais patvirtintoje rajono plėtros krypčių programoje jo įkūrimas įvardintas prioritetiniu darbu.

Dar po metų šis darbas buvo padarytas – 1998 metais Etninės kultūros centras reorganizuotas į Kaišiadorių muziejų, tačiau ir vėl – be tokios įstaigos supratimą atitinkančių patalpų. Ekspozicinių erdvių trūkumą dalinai kompensuoja vėliau prie Kaišiadorių muziejaus prijungtas Jono Aisčio muziejus Rumšiškėse bei brazauskų namai-muziejus Kaišiadoryse. Tačiau tai toli gražu nėra tai, ką matome ir norime matyti, turėti, parodyti.

Žinoma, labai džiugu, kad, nežiūrint visų nepalankių sąlygų, Kaišiadorių muziejus savo fonduose turi sukaupęs daugiau nei 50 tūkstančių eksponatų, tačiau kas iš to, jei nėra ekspozicijų salių, kur dalį to būtų galima pateikti visuomenei? Rajono savivaldybės oficialiame pranešime cituojami Kaišiadorių muziejaus direktoriaus olijardo Lukoševičiaus žodžiai: „Muziejaus patalpų klausimo sprendimą vertiname kaip istorinį įvykį, kuris mus labai jaudina.

Apie 20 metų laukiame, kad Kaišiadorių muziejus turėtų tinkamas ekspozicijoms ir parodoms patalpas, kad galėtume vietiniams moksleiviams organizuoti edukacines programas, kad atvykusiems turistams galėtume parodyti, kokie buvo ir kaip keitėsi Kaišiadorys. Muziejus turi turtingus fondus, beveik 50 000 eksponatų, turime ką parodyti lankytojams. Įrengtas muziejaus pastatas yra ne tik sienos, bet pirmiausia įrengtos ekspozicijos, tinkamos patalpos aukšto lygio parodoms, patrauklios edukacinėms veikloms. Todėl ir pastato kaina turėtų būti matoma įvertinant ne tik statybų sąnaudas, bet ir modernų, techniškai inovatyvų, šiuolaikišką ir patrauklų jo ekspozicijų įrengimą“. Apie projekte numatomas muziejaus statybos bei įrengimo kainas, sukėlusias siaubą kai kuriems politikams, kalbėti dar anksti.

Nors yra numatyta, jog bendras planuojamas projekto biudžetas projektavimo, statybos ir vidaus įrengimo darbams siekia 2 mln. 144 tūkst.177 € (iš jų: Valstybės investicijų programos lėšos – 1 mln. 500 tūkst. 923 €, rajono savivaldybės biudžeto lėšos – 643 tūkst. 253 €), tačiau šios sumos gali keistis, ir, tikriausiai, keisis, kai bus gautas realus finansavimas. Stebint savivaldybės tarybos posėdį, kuriame buvo svarstomas šis projektas, susidarė nuomonė, jog kai kuriems politikams aktualiausia suręsti pastatą kuo pigiau. Nesinorėtų, kad taip būtų.

Jau nekalbant apie brangią ekspozicijų įrangą, eksponatų saugojimo sąlygų sudarymą, yra ir kitų dalykų. Žinoma, galima turėti „Maximos“ tipo nebrangų pastatėlį, tačiau norėtųsi, kad muziejus vis tik būtų solidus, su jam pritinkančiais netgi prabangos elementais. Negi per beveik šimtą metų tokio nenusipelnėme? Projekte, sėkmės atveju, numatytos ekspozicinės patalpos, iš jų – gamtos ekspozicija, archeologinė, etnografinė, dailės ekspozicijos; patalpos edukacinei veiklai, konferencijų salė, biblioteka-skaitykla. Labai svarbu, kad planuojama įrengti normalią parodų salę, kurios itin skaudžiai trūksta mūsų mieste.

Kokio dydžio ir kiek šių salių bus, taip pat paaiškės kartu su finansavimu. o kol kas – smagu, kad balsavime už pritarimą projektui susilaikė tik 4 savivaldybės tarybos nariai, 19 balsavo už. Žingsnis žengtas teisingai. Dabar laukiame Kultūros ministerijos žingsnio. Teigiamo sprendimo tikimybę stiprina tai, jog šis projektas – tęstinis. Kaip prisimename, o ir akivaizdžiai matome, pirmajame etape atlikta Kaišiadorių viešosios bibliotekos rekonstrukcija.

Dabar biblioteka pasitinka lankytojus naujai suremontuotu vidumi, atnaujintu stogu. Įrengti neįgaliųjų keltuvas, kopiklis, taip pat atnaujinta vidaus santechnika, elektros tinklai, elektroniniai ryšiai, naujai įrengta apsauginė ir gaisrinė signalizacija, šildymo sistema. I etapo darbai kainavo 231 tūkst. 622 €, iš kurių ES finansavimas siekia 131 tūkst. 748 €, savivaldybė prie bibliotekos atnaujinimo prisidėjo 99 tūkst. 873 €.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite