Angle down Atgal

Kaip viešbučiai virsta gyvenamaisiais namais

Po to, kai miesto Tarybos narys Arūnas Tuma kreipėsi į miesto Savivaldybę dėl ketinimų Antrojoje Melnragėje statyti ne jaunimo nakvynės, kaip deklaruojama, o gyvenamuosius namus, kurių rekreaciniuose sklypuose statyti negalima, daug kas susimąstė, kaip ir kodėl tokie dalykai yra įmanomi. Negi Savivaldybė nemato, kas vyksta, ar yra bejėgė ką nors padaryti, kai verslininkai naudojasi įstatymų spragomis?

Pasikalbėję su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėju Gediminu Pociumi, buvome labai nustebinti, kad Savivaldybė veiksmų gali imtis tik tada, kai pastatas jau būna pastatytas, nes tik tada atsiranda įrodymų. Pasirodo, Klaipėdoje jau pastatytas ne vienas toks gyvenamasis namas prisidengiant viešbučiu. Valdininkas nemano, kad reikėtų kelti audrą stiklinėje, ir pataria palaukti, kol bus patvirtintas naujasis miesto bendrasis planas.

Įstatymų spragos

G. Pocius teigė negalįs „riebiai“ komentuoti situacijos dėl jaunimo nakvynės namų Melnragėje, nes dar nematė to projekto. Kol kas kalbama tik apie privalomai viešinamus projektinius pasiūlymus. Jie paskelbti „Infostatybos“ posistemyje, kurį mato tik Savivaldybės Architektūros ir planavimo skyriaus specialistai, kurie juos tikrina. Projektiniai pasiūlymai toli gražu nėra techniniai projektai, jų apimtis paprastai būna mažesnė, pakanka tik sklypo plano, fasadų, bendro vaizdo ir kt. G. Pocius abejojo, kad architektai galėtų kvescionuoti kokiu nors būdu paslėptą pastato paskirtį.

Niekam ne paslaptis, kad yra nustatomos atitinkamos žemės sklypų paskirtys ir nurodoma, ką juose galima daryti. Pasak G. Pociaus, Melnragėje sklypas yra rekreacinės paskirties. Jame galima statyti poilsio namus, viešbutį, bent jau senasis reglametas to nedraudė. Jaunimo nakvynės namai irgi yra viešbučio paskirties pastatas.

„Verslininkai gudrauja todėl, kad įstatymuose yra spragų. Pavyzdžiui, jeigu turimas komercinės paskirties sklypas, o verslininkas nemato jame jokios perpektyvos kokiai nors komercijai, tai jam belieka projektuoti ir statyti viešbutį. Mat kai kurie teisės aktai leidžia, kad viešbutyje iki 50 proc. būtų ne viešbučio paskirties, t. y. gyvenamųjų, patalpų. Kai pasižiūri techniniame projekte aukštų planus, abiejų paskirčių patalpos yra identiškos. Tada darai išvadą, kad ten bus ne viešbutis ar nakvynės namai, o butai“, - sakė G. Pocius.

Jis spėja, kad, ko gero, tas pat daroma ir su jaunimo nakvynės namais Melnragėje.

Kas tai kontroliuoja?

Paklaustas, kas kontroliuoja verslininkus, kad jie negudrautų, G. Pocius atsakė: „Vienas iš tokių asmenų yra tas asmuo, kuris kalba su jumis. Bet aš privalau laikytis įstatymo. Jeigu jis numato tokias spragas, kokią turiu teisę tam nepritarti? Pavyzdžiui, matau, kad yra suprojektuoti butai. Užsakovas pasakys, o koks tavo reikalas, ką matai, parašyta, kad tai viešbučio paskirties pastatas. Jis pasiūlys aiškintis teisme. Administracinis teismas taip pat laikysis įstatymo raidės - jeigu taip parašyta, vadinasi, galima.“

Pastatys tuos gyvenamuosius butus Melnragėje kaip jaunimo nakvynės namus, o kas toliau? „Kai tie nakvynės namai bus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip baigti, tada atsiranda Savivaldybės statinių naudojimo priežiūros funkcija. Teoriniu požiūriu būtų galima tuos nakvynės namus patikrinti ir nustatyti, ar jie naudojami pagal paskirtį. Jeigu nustatoma, kad ne, tada mes turime reikalauti, kad pastato ir butų savininkai patalpas naudotų pagal paskirtį.

Procesas labai kvailas. Tol, kol viskas yra tik popieriuje, galima daryti. O kai tai tampa realybe, tarsi ir nebegalima. Keista kolizija - projektuoti ir statyti gali, o naudoti - nebe“, - sakė G. Pocius.

Kalti tie, kurie nusiperka?

Pasak G. Pociaus, verslininkai žmonėms parduoda kaip viešbučio paskirties patalpas, o ne kaip butus. Šie gyvena, o kitais metais gauna pranešimą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, kad reikia susimokėti nekilnojamojo turto mokestį. Žinoma, jie nustemba ir nesupranta, už ką turi mokėti. Prasideda bruzdėjimas. Tada Savivaldybė gauna nurodymą patikrinti tuos gyventojus ir priversti juos išsikraustyti.

„Aplinkos ministerija ir Seimas per spragas savo teisės aktuose sudarė galimybes pasistatyti būstą su negyvenamųjų patalpų priedanga, o paskui sako, kad jame gyventi negalima. Taip išeina, kad paskui kalti lieka tie, kurie butus nusiperka. Žinoma, visi esame raštingi ir matome, ką perkame. Pirkimo-pardavimo sutartyje parašyta, kad įsigyjamos viešbučio paskirties patalpos“, - kalbėjo G. Pocius.

Bus galimybė legalizuotis

Kokia išeitis iš šios situacijos? Gal reikėtų daryti kokias nors įstatymų pataisas?

„Tai susiję ne su vienu įstatymu, o su visa jų krūva. Žinoma, būtų protinga užkirsti kelią šitam procesui jam dar neprasidėjus, o ne ieškoti kaltų po to, kai yra pastatomas namas, įdedamos milijoninės lėšos. Neretai jau būna pasikeitę ir to pastato valdytojai.

Nesinori veltis į beviltišką procesą. Pagal dabar galiojantį 2007 m. patvirtintą miesto planą mes turėtume eiti ir krutinti žmones, gyvenančius tokiuose butuose. Tačiau netrukus turi būti patvirtintas naujas Klaipėdos miesto bendrasis planas. Jame teritorijų naudojimo reglamentavimas yra gerokai platesnis ir funkcionalesnis. Pavyzdžiui, mieste esančių viešbučio paskirties pastatų, kurie naudojami kaip gyvenamieji namai, likimas yra aiškus. Belieka sulaukti tik bendrojo plano, nes tada tų butų gyventojai įgaus galimybę legalizuotis.

Manau, greičiausiai bus rengiamas konkretaus sklypo detalusis planas keičiant, pavyzdžiui, jo komercinę paskirtį į gyvenamąją. Paskui atitinkamai bus keičiama viešbučio paskirtis - į daugiabučių gyvenamųjų namų paskirtį. Rezultatas bus toks, todėl dabar kelti audrą vandens stiklinėje tikrai nėra prasmės“, - kalbėjo G. Pocius.

Paklaustas, ar žmonės, nusipirkę tokius butus, nenukentės dėl tokių kolizijų, G. Pocius atsakė, kad tam tikrų sunkumų žmonėms, kurie norės legalizuotis, gali atsirasti. „Jiems reikės pasirengti savo sklypo, kuriame stovi tas viešbutis, detalųjį planą savo lėšomis, kad paskirtis iš komercinės būtų pakeista į gyvenamąją. Paskui reikės rengti pastato paskirties keitimo projektą ir gauti leidimą ir t. t.„, - pasakojo valdininkas.

Ne vienintelis atvejis

Tokių namų Klaipėdoje, kurie buvo pastatyti kaip viešbučiai, pasak G. Pociaus, yra ne vienas. Pavyzdžiui, Šiaurės pr. 17, 17A, šalia „Luizės“ prekybos centro, vienas namas yra daugiabutis, o kitas, kur arčiau gatvės, yra viešbutis.

Toks įdomus daugiabutis yra ir senamiestyje, Turgaus g. 37. Buvusio saldainių fabriko teritorijoje naujas pastatas buvo projektuotas kaip viešbutis. Bet viešbutis ten net nebuvo atidarytas. Numeriai buvo išparduoti kaip apartamentai. Dalis gyventojų, maždaug pusė, pasikeitė apartamentų paskirtį į gyvenamosios paskirties butus, o likusieji gyvena viešbučio paskirties patalpose.

Tokių pastatų yra dar daugiau.

„Kai kur paskirties keitimo procesas gali būti neskausmingas, bet kitur gali būti sudėtinga. Kadangi tokių butų savininkų yra kelios dešimtys, galite įsivaizduoti, kaip bus „lengva“ juos visus organizuoti siekti to tikslo. Sunkiau bus ten, kur nebėra verslininkų, visa tai inicijavusių, pardavusių ir iš ten dingusių. Bet yra nemažai verslininkų, kurie nepaliks savo pirkėjų likimo valiai. Greičiausiai jie visus tuos projektus parengs savo lėšomis ir organizuos patys visą tą procesą. Nemanau, kad dėl šio proceso reikėtų pradėti raganų medžioklę. Verslininkai perspektyvą mato kiek kitaip ir mažiausiai 10 metų į priekį. Mes, valdininkai, taip toli nematome. Jeigu verslas mato, kad dirbtiniais dokumentais yra ribojamas jo tikslas, kuris vis tiek po kelerių metų bus pasiektas, galima iš dalies pateisinti tokį verslo gudravimą ieškant įstatymuose spragų„, - svarstė G. Pocius.

„Tam turime užkirsti kelią“

Arūnas TUMA, verslininkas, politikas
Susipažinus su poilsio paskirties pastatų Antrosios Melnragės g. 10 ir Antrosios Melnragės g. 10A projektiniais pasiūlymais prašome atkreipti dėmesį į statytojų ketinimus nepaisyti galiojančių su teritorijų planavimu ir statyba susijusių normų, iškreipiančių kitų dalyvių galimybes sąžiningai konkuruoti Klaipėdos mieste.
Pirmiausia į akis krenta labai neaiški projektuojamo pastato paskirtis - jaunimo nakvynės namai su gyvenamosiomis patalpomis. Kokią funkciją tada atlieka gyvenamosios patalpos, jei nakvynės namai ir yra skirti laikinai apgyvendinti?
Galioja aiškus apibrėžimas: „Jaunimo nakvynės namai arba svečių namai, jaunimo viešbutis yra bendrabučio tipo viešbutis, kuriame dažniausiai galima pigiai, tačiau be patogumų pernakvoti.„
Susipažinę su pastato atskirų aukštų planais, matome, kad jie su bendrabučio tipo viešbučiu turi tiek pat bendro kaip su NASA erdvėlaivių valdymo centru. Planai akivaizdžiai primena daugiabutį namą. Beje, to neslepia ir projekto autoriai.
Detaliajame plane aiškiai nustatyta, kad Antrosios Melnragės g. 10 ir 10A sklypų žemės naudojimo būdas yra rekreacinė teritorija. Rekreaciniuose sklypuose galima statyti tik poilsio pastatus.
Tai reiškia, kad bet kokios gyvenamosios paskirties ir pastatų su butais projektavimas šiuose sklypuose yra draudžiamas ir prieštarauja detaliajam planui. Štai todėl realus pavadinimas yra jaunimo nakvynės namai su gyvenamosiomis patalpomis.
Bingo! Valdžiai jie bus jaunimo nakvynės namai popieriuje, kad projektas būtų suderintas, o realiame gyvenime - brangiai kainuojantys gyvenamieji butai vaizdingoje pajūrio vietoje.
Jaunimo nakvynės namai popieriuje dar reikalingi ir todėl, kad būtų išvengta kitų griežtesnių reikalavimų, taikomų gyvenamiesiems butams ar viešbučiams.
Pritarus tokiems projektiniams pasiūlymams be pakeitimų yra pažeidžiamas viešas visuomenės interesas.
Daugiabučiai gyvenamieji namai imami statyti ten, kur miesto planai to nenumato, negana to, jie neturi privalomos infrastruktūros ir ateityje gali kelti socialinę įtampą bei gausybę nesusipratimų. Tam turime užkirsti kelią.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite