Angle down Atgal

Paršežerio ežeras – neeilinė vieta

Paršežeris – ežeras vakarų Lietuvoje, Šilalės rajone, Varnių regioniniame parke, apie 3,5 km į šiaurės rytus nuo Laukuvos.

Kokia Paršežerio ežero atsiradimo istorija? 

Tai didžiausias natūralios kilmės vandens telkinys Tauragės apskrityje. Ežeras telkšo netaisyklingo pavidalo ledo luštavietės duburyje.

Į Paršežerį rytuose įteka Gaulė (Raudis), o šiaurėje su Lūksto ežeru jungia Sietuvų upė (Virvytės baseinas).

Jo ilgis 1,9 km., plotis iki 1,1 km., plotas 1,934 km2, didžiausias gylis 4,4 m.

Kaip paprastas ežerėlis gavo tokį neįprastą ir unikalų pavadinimą? 

Manoma, kad seniai seniai netoliese gyvenę žmonės matė didžiulį paršą, kuris be sustojimo kniso daubą. Kniso kniso, o kitą dieną jau ežerėlis telkšo. Tikima, jog būtent dėl šios legendos ežeras ir gavo Paršežerio vardą.

Be to, žvelgiant iš paukščio skrydžio, ežeras išties primena paršo galvą. 

Kas yra ežero krantuose?  

Šalia ežero rytuose įsikūrusi Požerė, Strazdaliai, vakaruose - Burbiškiai. Netoli ežero šiaurvakarinio kranto stūkso Burbiškių piliakalnis. Pietrytiniame krante yra įkurta stovyklavietė, paplūdimys, žaidimų aikštelės, įrengtas pažintinis takas. 

Lankytinos vietos

Paršežerio pėsčiųjų pažintinis takas – ilgis 13,8 km. Jo pradžia – Paršežerio stovyklavietėje. Šioje atkarpoje, galima susipažinti su vertingomis žemapelkės, Rešketų kaimu, Šilinkalniu, Paršpilio piliakalniu, Burbiškių senkapiais, Sietuvos kūlgrinda. 

Medvėgalis – aukšciausias Žemaitijos kalnas. Kalvos aukštis – 234 m. Taip pat Medvėgalis – žymiausia tvirtovė gynusi Žemaitiją nuo kryžiuočių antpuolių. Medvėgalio archeologinį kompleksą sudaro Medvėgalio, Pilies, Piliorių, Alkos, Ąžuolų, Sumonų kalvos su kūlgrinda. Medvėgalio kalnai apjuosti dviračio taku. 

Aukštagirės apžvalgos bokštas – 15 metrų aukščio apžvalgos bokštas Šilalės rajone, Varnių regioniniame parke. Pagrindinė Aukštagirės tako paskirtis – suteikti galimybę pamatyti kalvotąją Žemaitiją, susipažinti su gamtinėmis bei kultūrinėmis pietinės Varnių regioninio parko dalies vertybėmis.

Sietuvos kūlgrinda – vienintelė vieta Lietuvoje, kur keliautojai gali sužinoti ir savo kojomis išmėginti kas yra tikrų tikriausia lietuviška kūlgrinda. Tai – slaptas, akmenimis nuklotas keliukas per pelkę. Visi akmenys yra vandeningos klampynės dugne. Seniau tai būdavo slaptas kelias kur mūsų protėviai galėdavo pasislėpti nuo priešų.  

Sietuvos kūlgrindos purvo vonia besidžiaugiantys stovyklautojai. ( Vytauto Vitkaus nuotr.)
Sietuvos kūlgrindos purvo vonia besidžiaugiantys stovyklautojai. ( Vytauto Vitkaus nuotr.)

Stovyklavietės tradicija 

Paršežerio stovyklavietėje kasmet yra organizuojama vaikų ir jaunimo etnokultūrinė stovykla

Tad taip ir šių metų liepos 20-25 dienomis vyko stovykla ,,Etnokultūros kūrybinės dirbtuvės“, skirta Tautodailės metams paminėti. Stovykloje veiklas jaunimui vedė per 30 mokytojų, tautodailininkų, folkloro specialistų, tradicinių amatų meistrų, kultūros darbuotojų, liaudies menininkų ir muzikantų.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite