Angle down Atgal

Jau­ni­mo ly­de­rių krizė: no­ri at­ly­gio, o ne sa­va­no­rystės?

2020-ie­ji Šiau­lių jau­ni­mo or­ga­ni­za­cijų aso­cia­ci­jai „Apsk­ri­ta­sis sta­las“ ne­bu­vo sėkmin­gi. Neį­gy­ven­din­ti pro­jek­tai bu­vo nuo­sto­lin­gi – 
pra­ras­ti 17 tūkst. Eur. Kodėl jau­ni­mo or­ga­ni­za­cijų aso­cia­ci­ja, bu­rian­ti 15 įvai­rių or­ga­ni­za­cijų iš vi­sos Lie­tu­vos, ne­be­su­ge­ba įgy­ven­din­ti pro­jektų?
 

Problema – valdyboje

Šiaulių miesto savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorės Dalios Vietienės nuomone, pagrindinė problema yra paties „Apskritojo stalo“ pirmininko Žygimanto Ruškio komunikacijos spragos. Paaiškėjo, jog 2020-ųjų pradžioje pirmininku išrinktas Ž. Ruškys buvo tik faktinis „Apskritojo stalo“ pirmininkas. Dokumentai dėl pirmininkavimo taip ir nebuvo sutvarkyti, todėl teisiškai pirmininku vis dar galime laikyti 2019 m. išrinktą Justiną Linksmutį Samuolį.

„Dvi auklės, o vaikai be galvos“, – šitaip pastarųjų metų pirmininkavimo niuansus apibūdina D. Vietienė. Dviem pirmininkams bandant pasidalyti atsakomybes, jaunimo organizacijos liko nuošalyje.

„Gyvename informacijos pertekliaus sąlygomis, visur lekiame, skubame, per dieną vyksta po kelis renginius, tad tokiame sraute atrasti informacijos apie ŠJOA „AS“, kai veikla nebuvo vykdoma, yra labai sunku. Nauji aktyvūs jaunuoliai tiesiog nėra įtraukiami“, – teigia buvusi „Apskritojo stalo“ valdybos narė Fausta Roznytė.

Prieš porą metų Vilniaus miesto „Apskritasis stalas“ išgyveno panašią krizę. Jų veikla tuo metu netgi buvo sustabdyta. Pasikeitus lyderiams, pradėjus bendradarbiavimą ir aktyvią komunikaciją su organizacijomis narėmis, „Apskritasis stalas“ atsigavo.

Žinoma, šalyje prasidėjusi pandemija situacijos nepagerino. „Tikrai buvo sunku persiorientuoti ir veiklų nebeorganizuoti gyvai. Bet iš „Apskritojo stalo“ valdybos ir pirmininko aš, kaip Žemaitijos skautų organizacijos atstovė, iniciatyvos organizuoti renginius nuotoliniu būdu nesulaukiau“, – teigia skautė Ieva Grušaitė.

Jai antrina ir D. Vietienė, sakydama, kad, nepaisant pandemijos sukeltų nepatogumų, galimybės organizuoti veiklas niekur nedingo, tik pritrūko sėkmingo komunikavimo ir valdybos iniciatyvumo.

„Etaplius“ nuomonės klausė ir „Apskritojo stalo“ pirmininko Ž. Ruškio, tačiau šis atsakė esantis labai užimtas, neturintis laiko komentuoti situacijos.

Apskritojo stalo“ ateitis bus nulemta vasario 8-ąją

Tiek Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys Malikas Agamalijevas bei jaunimo reikalų koordinatorė D. Vietienė, tiek ir organizacijų atstovai sutaria vienu klausimu: daugiausia asociacijos sėkmės priklauso nuo to, kaip yra formuojama valdyba ir kaip pirmininkas atlieka savo pareigas. Tačiau, artėjant valdybos ir pirmininko rinkimams, kandidatų į pirmininko pareigas dar nėra.

Pareigos yra atsakingos ir reikalaujančios daug laiko. Jaunimo reikalų koordinatorė D. Vietienė netgi išreiškia nuomonę, kad už tokį darbą reikėtų skirti ir etatą: „Tai yra savanoriškas darbas, o dirbti reikia labai daug ir labai įtemptai.“ Taigi, nereikia stebėtis, jog, artėjant naujojo „Apskritojo stalo“ pirmininko rinkimams, neatsiranda veiklių, ryžtingų kandidatų, kurie sutiktų prisiimti šią atsakomybę.

„Pirmininku gali būti ir jaunas žmogus, moksleivis. Tikimės per visas organizacijas rasti tą žmogų, kuris vertintų patirtį ir turėtų noro prisiimti šitas pareigas“, – sako pašnekovė.

M. Agamalijevas vilties, kad kandidatas į „Apskritojo stalo“ pirmininko poziciją dar atsiras, nepraranda. „Organizacijų atstovų prašiau, kad pradėtų ieškoti žmonių savo organizacijose“, – sako jis ir priduria, kad didelė dalis „Apskritojo stalo“ sėkmės priklauso nuo to, kaip formuojama valdyba, pirmininkas ir kontrolės komisija.

Gero vadovo pareiga įtraukti, skatinti dirbti ir bendradarbiauti, tad, atsiradus tinkamam pirmininkui, galima tikėtis, kad Šiauliuose „Apskritasis stalas“ atstatys gerą vardą. Buvusi Šiaulių „Apskritojo stalo“ valdybos narė F. Roznytė teigia, kad organizacijų stiprinimas yra neišvengiamas: „Labai svarbu yra užtikrinti ne tik narių pritraukimą, bet ir jų įgalinimą, kad kiekvienas atrastų save, įgytų patirties, ugdytų kompetencijas, užmegztų ryšių. Taip pat svarbu, kad organizacija vykdytų veiklą ir siektų pokyčių visuomenėje, valstybėje, kurie atlieptų organizacijos atstovaujamų asmenų poreikius.“

Jeigu nutiktų taip, kad vasario 8 d. pirmininkas nebūtų išrinktas, M. Agamalijevas žada vienų metų laikotarpiui pats perimti pirmininko pareigas: „Šioje pozicijoje kažkuris iš vyresniųjų turėsime padėti jaunimui. Nematau dėl to problemos, ar tai būsiu aš, ar kas nors kitas.“

Finansinis atlygis – dar viena problema

Finansinio atlygio problemą kelia jaunimo organizacijos „Juspo“ direktorius Mindaugas Valantinas. Tačiau svarbu paminėti, jog „Apskritasis stalas“ yra nevyriausybinė ir pelno nesiekianti asociacija, tad etato klausimas yra kvestionuotinas.

Vis dėlto galimybė pirmininkui gauti atlygį egzistuoja – organizuojant projektus ir iš jų gaunant finansavimą, dalį tų lėšų realu paversti užmokesčiu už projektų administravimą. Tačiau, kaip teigia M. Valantinas, „žmonės pamiršo žodį „savanorystė“ ir reikia suprasti, kad, norint uždirbti, reikia dirbti.“ Tad 2020 m. pradžioje, gavus valstybės finansavimą, buvo atsiradusi reali galimybė pirmininkui gauti etatą, tačiau šia proga nebuvo pasinaudota, projektai nebuvo įgyvendinti ir pinigai buvo prarasti.

Kalbai pakrypus apie atlygį pirmininkui, buvęs „Apskritojo stalo“ lyderis M. Agamalijevas atsakė, kad būdamas pirmininku visada žinojo, kad tokiu būdu dirba dėl savęs, tobulina savo kompetencijas, ieško naujų pažinčių. Tad politiko nuomonė tokia: „Kada jaunimas pradeda eiti į visuomenines organizacijas ir ten ieškoti finansinės naudos, tada gali atsirasti problemų. Nes didelio užmokesčio, apie kokį galėtų svajoti, tikrai neras tokioje organizacijoje.“

F. Roznytės paklausus, apie finansavimo ir atlygio galimybes, pašnekovė atsako, kad organizacijos pagrindinis tikslas nėra gauti finansavimą ir įgyvendinti projektus. Projektai tėra priemonė, bet ne siekis.

Tad „Apskritasis stalas“ visų pirma buvo ir išlieka ne pelno siekiančia, jaunimą į veiklas įtraukiančia organizacija. „Reikia ir realiai įsivertinti organizacijos pajėgumą. Jei akivaizdu, kad viduje kyla aktyvumo, lyderystės ir kitos problemos, vargu ar, sakykime, 20 tūkst. Eur, skirtų projektinei veiklai, išgelbės. Kas pasikeis, jei užsakysi gražiausią viešbutį ir skaniausius pietus, o dalyvių nebus?“ – klausia Vilniaus „Apskritojo stalo“ narė F. Roznytė.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite