Angle down Atgal

Įvertinti Europoje: aštuoni Lietuvos objektai, nustebinsiantys net visko mačiusius

Dangaus krantu vadinamas miestas, supamas beveik 300 ežerų; neaprėpiami, visoje Europoje saugomų paukščių perimviečių horizontai; XVIII a. dvaro teritorijoje įkurta fizinio krūvio terapijos klinika – šių išskirtinių turistinių objektų toli ieškoti nereikia. Juos ir daugelį kitų galima rasti čia pat, Lietuvoje, galbūt – net visiškai šalia namų. Unikalios vietovės, pasiruošusios padovanoti nepamirštamą kelionių patirtį, laukia kiekvieno, ieškančio, kuo net visko mačiusius dar galėtų nustebinti Lietuva.

Šiuos unikalius objektus pristato nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje". Ji kviečia į kelionę po išskirtines vietoves, įvertintas tarptautiniame, Europos Komisijos remiamame projekte EDEN. Patraukliausių Europos turizmo vietovių ieškantis projektas nuo 2008-ųjų apdovanoja nacionalinius turtus, kuriuos pamatyti, paragauti, pajusti bei aplankyti kviečiami visi smalsuoliai.

Vykime žiemą iš kiemo Plateliuose

Pirmasis Lietuvos EDEN apdovanojimas atiteko Plateliams, 2008-aisiais laimėjusiems Patraukliausio Lietuvos turizmo nematerialaus paveldo titulą. Čia keliautojai itin laukiami vasarį, kai juos kviečia šokti, dainuoti ir, svarbiausia, sočiai pavalgyti unikali Užgavėnių šventė.

Žiema Plateliuose vejama trankiai, o kad jai būtų baisiau, persirengėliai pasipuošia iš medžio, neišdirbto avikailio, audinių, pintinių ar popieriaus padarytomis kaukėmis. Tokių dirbinių Platelių dvaro arklidėse įsikūrusiame unikaliame Užgavėnių muziejuje – beveik 300. Panašaus muziejaus nei Lietuvoje, nei aplinkinėse šalyse daugiau nėra. Kaip ir atsisveikinimo su žiema šventės, kurioje liepsnoja laužai, gaminamos kaukės, sočiai kertami blynai, sklinda dainos ir žaidžiami žaidimai.

Nemuno deltos regioninis parkas – paukščių rojus

Išlydėjus žiemą, metas pasitikti pavasarį. Ir geriausia tai daryti paukščių rojuje – Nemuno deltos regioniniame parke. Jis įsikūręs už 15 kilometrų nuo Šilutės ir dar 2009-aisiais apdovanotas EDEN prizu. Tais metais jis skirtas įspūdingiausioms Europos vietovėms, atitinkančioms „Turizmas ir saugomos teritorijos" temą.

Čia paukščių daugiau nei žmonių – šioje vietoje aptinkama apie 300 rūšių sparnuočių, būna dienų, kai pro Ventės ragą jų praskrenda 300 tūkstančių. Neaprėpiami horizontai, seklios Kuršių marių įlankos, užliejamos Nemuno žemupio pievos, Aukštumalos pelkė, Rusnės sala ir Ventės rago pusiasalis. Nemuno deltos regioniniame parke driekiasi lapuočių miškai, Lietuvoje ir Europoje retų, saugomų bei nykstančių paukščių perimvietės, įspūdingos gamtos horizontai. Čia galima išvysti ir itin retas sparnuočių rūšis, ir aplankyti žvejų kaimus. Šiame parke laukia tikroji lietuviškojo kultūrinio paveldo ir šalies gamtos didybė.

Zarasų kraštas – dangaus krantas žemėje

Lietuvos gamta ne mažiau stulbina ir apsilankiusius Zarasų krašte, dar vadinamame dangaus krantu žemėje. EDEN apdovanojimu „Darnus vandens turizmas" jis didžiuojasi nuo 2010-ųjų.

Aplankyti Zarasus patartina orams gerokai įšilus – tuomet pravers ir maudynių apranga, ir palapinė, ir meškerė. Gamta šį kraštą nepaprastai apdovanojo: skaičiuojama, kad čia yra beveik trys šimtai ežerų. Zarasų miestas, atsispindintis vandens paviršiuje, apkaišytas pušynais ir banguojantis kalvomis, turi ir Lietuvos Šveicarijos vardą. Šalia ežerų įsikūrusios sodybos keliautojus vilioja vandens pramogomis, romantiškais vakarais po žvaigždėtu dangumi, o nuo analogų Lietuvoje neturinčio architektūros statinio – 17 metrų aukščio Zarasų apžvalgos rato – atsiveria įspūdingi horizontai.

Pažinkime dvarų praeitį – Rokiškio dvaras

2011-iasiais EDEN, ieškojęs atstatytų ir turizmui pritaikytų pastatų, Patraukliausia Lietuvos turizmo traukos vietove paskelbė Rokiškio dvarą, kviečiantį pažinti turtingą Lietuvos didikų paveldą.

Puoselėtas aristokratų, supamas 16-os autentiškų pastatų ir didžiulio parko su tvenkiniais, šiandien Rokiškio dvaras atspindi Lietuvos architektūros stilių evoliuciją. Nuo baroko, klasicizmo iki rūmų interjere atpažįstamų modernizmo architektūros formų: dvare šiuo metu persipina kultūrinė dabartis bei tradicijos. Čia vyksta parodos, koncertai, literatūros vakarai, keliautojai kviečiami paragauti ir tikrų aukštaitiškų valgių bei sužinoti, kaip rokiškėnai spaudžia sūrį.

Septynių kalvų miesto paslaptys

Patraukliausia Lietuvos turizmo traukos vietove 2013-aisiais EDEN išrinko Telšių miesto senamiestį, kaip vietovę, kurios turizmas pritaikytas visiems.

Žemaitijos sostinė Telšiai, kaip ir Roma, pastatyta ant septynių kalvų. Šalia Masčio ežero nusidriekęs senamiestis stebina išskirtine architektūra ir mažosios skulptūros kūriniais. Šeimos kviečiamos į smagų žaidimą: suskaičiuoti Telšių miesto simbolį – meškas. Telšiai pritaikyti visiems: atvykus į amfiteatrą, čia įrengtos specialios sėdėjimo vietos, o į Masčio ežero pakrantę galima leistis liftu. Net ekskursija po Telšius organizuojama ir gestų kalba.

Šakotis – Lietuvos vizitinė kortelė

Pirštus apsilaižyti kviečia vos 10 minučių kelio nuo Druskininkų nutolęs, Jaskonių kaime įsikūręs Šakočių muziejus. Šis objektas, pristatantis unikalų nacionalinį skanėstą, dar vadinamą Lietuvos vizitine kortele, EDEN apdovanotas 2015-aisiais. Tų metų EDEN tema – „Turizmas ir vietinė gastronomija".

Manoma, kad šakočio receptai per šimtmečius atkeliavo iš XV a., o legendos byloja, kad juos pas mus atvežė vokiečių vienuoliai. Šiandien turbūt nerastume lietuvio, kuris nebūtų ragavęs minkšto ir saldaus „bankucheno", kurio originalus pavadinimas kilo nuo žodžio „Baumkuchen", apibudinančio šakotą medį primenantį kepinį.

Šakočio receptas nesudėtingas: tešlą pyragui Lietuvos kepėjos maišo, rodos, iš visai paprastų produktų – kiaušinių, cukraus, miltų, sviesto ir grietinės. Stebina tik kiekiai: 60 kiaušinių, kilogramas sviesto, litras grietinės. Ir tai dar ne visi netikėtumai – šakotis kepamas įkaitintoje krosnyje ant specialaus volo: vienas jį suka, o kitas pila tešlą. Įspūdinga ir be galo gardu, todėl kelionė į Jaskonis bus kupina saldžių bei nepamirštamų akimirkų.

Tikras senovės Lietuvos diduomenės gyvenimas Pakruojo dvare

Tęsiančių kelionę po dvarus laukia šalies didikų gyvenimo istorija alsuojantis Pakruojis. Čia stūkso Pakruojo dvaras, EDEN Patraukliausia Lietuvos kultūrinio turizmo traukos vietove išrinktas 2017-aisiais.

Garsus ir gausiai lankomas, Pakruojo dvaras yra didžiausia dvaro sodyba Lietuvoje. Puošnūs klasicistinio stiliaus rūmai mena Kalavijuočių ordino riterių palikuonio, barono Vilhelmo fon Ropo laikus. Juose įkurtas ir „Gyvasis muziejus", grąžinantis šimtmetį atgal bei viliojantis pajusti senovės dvaro gyventojų dienos ritmą, pamatyti, kokius jie dirbdavo ūkio darbus, gamindavo patiekalus, kaip linksmindavosi ir kokių bausmių sulaukdavo. Čia veikia ir viešbutis, vasarą vyksta gėlių, žiemą – kiniškų žibintų festivaliai.

Paliesiaus dvaras kūnui ir sielai

Kitas didikų palikimo žemėlapyje – Paliesiaus kaimas, pusvalandžiu kelio nutolęs nuo Ignalinos. Jame įsikūrę Paliesiaus dvaras ir fizinio krūvio terapijos klinika, EDEN Patraukliausia šalies sveikatos turizmo vietove pripažinti šiemet.

XVIII a. menanti dvarvietė naujam gyvenimui atgimė visai neseniai. Restauruotame buvusio dvaro prižiūrėtojo name veikia viešbutis, SPA ir restoranas, o didžiuliu stiklo stogu uždengtuose senuosiuose tvarto-arklidžių mūruose įrengta koncertų salė, pritraukianti garsiausius Lietuvos ir užsienio muzikantus. Tačiau tikroji garsenybė čia – prie šiaurinio įvažiavimo esančiame mediniame pastate įkurta Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinika. Pacientai į miškų apsuptą dvarą atvyksta gydytis antsvorio, diabeto, streso ir nemigos.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite