Angle down Atgal

Išsami orų prognozė: kalendorinė žiema mus pasitiks audromis

Atmosferos cirkuliacijos virš Europos žemyno „stagnacijos“ laikotarpis, atrodo, baigėsi. Daugiau kaip dvi savaites virš Uralo ir Rytų Europos mažai judrus anticiklonas lėmė labai įvairius orus Lietuvoje ir beveik visame Baltijos regione – nuo labai šiltų orų (transformuotas tropinės kilmės oras) pradžioje iki žvarbių ir vėjuotų (šalta žemyninės kilmės oro masė) šią savaitę.

Dėl aukštesnio slėgio lauko į Lietuvą retai užklysdavo atmosferos frontai, o tie, kurie vis tik užklysdavo – stipriausią poveikį turėjo tik vakariniams Lietuvos rajonams, o slinkdami į rytus nusilpdavo.

Nors lapkričio pabaiga, pasirodė, žvarbi – vidutinė mėnesio temperatūra Lietuvoje vis tiek bus bent keletą laipsnių aukštesnė už normą. Nuo lapkričio 16 dienos iki penktadienio Vilniaus meteorologijos stotyje iškrito mažiau nei 1 mm kritulių, o vidutinis debesuotumas – artimas 10 balų arba 8 oktams (apie 100 % debesimis dengtos teritorijos).

Nespecialistui greičiausiai kiltų abejonių, kaip galima suderinti aukštą slėgį (apie 1021-1022 hPa) ir didelį debesuotumą? Paaiškinimas paprastas: anticiklonuose paribio sluoksnyje susidaro temperatūros inversijos, kurios veikia kaip oro turbulenciją sulaikantys sluoksniai, o po jais ir kaupiasi vandens garai, aerozoliai ir kitokios oro priemaišos. Be to, kondensacijos lygis buvo labai žemai (keli šimtai metrų virš paviršiaus), o paklotinis paviršius nepadengtas sniegu. Visas šis kompleksas – tai labai palankios sąlygos debesodaroms procesams.

Nuo kitos savaitės vidurio, prognozuojama, Šiaurės Atlanto ciklonų trajektorijos išsitęs beveik platumine kryptimi – nuo rytinės Kanados per šiaurinę ir centrinę Skandinaviją link Šiaurės Uralo. Tiesa, aktyvi cikloninė veikla išliks ir Viduržemio jūros regione, taip pat prie Portugalijos krantų.

Tai sudarys palankias sąlygas sparčiai orų kaitai visame Baltijos regione. Tokia cirkuliacija taip pat lems gausius kritulius priešvėjiniuose Skandinavijos kalnuose, šiaurinėje Rusijoje bei kaimyninėse Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje. Labiausiai dėl to turėtų pastorėti sniego danga kalnuose Norvegijoje (iki 1 m), o taip pat Alpėse ir Kaukazo kalnuose. Tokios ciklonų trajektorijos lems padidėjusį audringumą pietinėse Šiaurės ir Baltijos jūros akvatorijose bei Biskajos įlankoje ir aplinkiniuose rajonuose. Šį savaitgalį labiausiai banguos Biskajos įlanka ir Atlanto vandenynas prie Portugalijos krantų bei Norvegijos pakrantės, o antroje savaitės pusėje Šiaurės ir Baltijos jūros. Ateinantį ketvirtadienį penktadienį maksimalus bangų aukštis prie Lietuvos ir Latvijos krantų gali siekti 3-5 m.

Bangos paprastai susiję su štorminiu vėju, o Lietuvos pajūryje – su vakarų rumbų (PV, V, ŠV) štorminiu vėju. Pirmoji po ilgos pertraukos audra Lietuvos krantus turėtų pasiekti jau šeštadienio naktį, kai praeis labai aktyvus atmosferos frontas, skiriantis jūrinį vidutinių platumų orą nuo jūrinio arktinio.

Audros metu vidutinis šiaurės vakarų krypties vėjo greitis, prognozuojama, bus 13-16 m/s, o gūsiuose iki 20-24 m/s. Tai turėtų bent trumpam sutrikdyti navigaciją Klaipėdos įplaukos kanale. Šeštadienio dieną slėgis staigiai kils ir vėjas nurims, orai atvės. Stipriausiai atvės rytinėje respublikos dalyje, ten vidutinė paros oro temperatūra taps neigiama, o pajūryje ir vakarinėje Lietuvos dalyje temperatūra dėl vyraujančių vėjų nuo jūros pusės išliks teigiama.

Silpnesnių vėjų laikotarpis tęsis iki trečiadienio, kai vėl sustiprės vakarų ir pietvakarių vėjas. Stipriausias jis bus pajūryje – vidutinis apie 10-12 m/s, maksimalus – 16-20 m/s. Dar vienos stipresnės audros laukiama kitą penktadienį šeštadienį, kada maksimalus vėjo greitis vėl viršys 20 m/s. Likusioje šalies dalyje vėjas išliks silpnesnis – gūsiuose iki 11-15 m/s, silpniausias rytiniuose ir pietiniuose Lietuvos rajonuose. Dėl intensyvios oro pernašos nuo Šiaurės Atlanto antroje savaitės pusėje laikysis ne tik vėjuoti, bet ir šilti orai – vidutinė paros oro temperatūra sieks +3 - +6 °C, temperatūros paros svyravimai bus nežymūs. Kritulių (daugiausia lietaus pavidalu) didžiausias kiekis iškris pajūryje ir vakariniuose Žemaičių aukštumos šlaituose – iki 20 mm/ savaitę, o mažiausiai Rytų Lietuvoje – iki 4-6 mm.

Pagal bažnytinį ir liaudies kalendorių šeštadienis (XI.30) yra švento Andriejaus diena. Labiausiai ji žinoma tiek rytų, tiek ir vakarų slavų šalyse. Senovėje lietuviai šią dieną taip pat švęsdavo pirmąją žiemos šventę ir pradėdavo laukti Saulės sugrįžtuvių. Ši naktis buvo laikoma ypatinga, pranašiška. O pasižymi ji tuo, kad pagal jos požymius spėdavo ateinančios žiemos būdingus orus. Pavyzdžiui, buvo naktį klausoma vandens šniokštimo artimiausiose upėse ir ežeruose. Jeigu vanduo ramus – bus gera žiema (suprask nelabai šalta, pastovi), jeigu ne – bus pūgų, audrų ir stiprių šalčių. Kitas liaudiškas spėjimas sako: jeigu šią dieną sninga – žiema bus ilga ir šalta, o saulėta – žada gerą derlių ateinančiais metais.

Na, o Copernicus sezoninių prognozių sistema (C3S) žada vidutiniškai šiltesnę už normą žiemą visoje Europoje ir drėgnesnes sąlygas šiaurinėje jos dalyje bei sausesnes – pietinėje. Panašiai prognozuoja pagrindiniai ilgalaikių prognozių sudarymo centrai Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Artimiausią daugiametei normai oro temperatūrą Baltijos regione prognozuoja Prancūzijos meteorologijos tarnyba (Meteo France).

Alfa.lt

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite