Angle down Atgal

Įspūdžiai iš „Her Majesty's“ teatro

Kai lietuviai ėmė emigruoti į Jungtinę karalystę, jos sostinė Londonas tapo ranka pasiekiamas mūsų tautiečiams. „Raynair“ lėktuvai su keleiviais į abi puses kyla ir leidžiasi Kaune bei Vilniuje.

Aš, neturėdama emigravusių draugų nei giminių, vis atidėliojau apsilankymą šiame milijoniniame mieste. Tačiau kai ėmė artėti spalio 31 – oji, data, kai turi įvykti „Brexit“ - šalies išstojimas iš Europos Sąjungos, mes su draugėmis suskubome pirkti bilietus. Trumpa savaitgalio kelionė buvo skirta įžymiausioms miesto vietoms apžiūrėti ir kultūrai.

Šeštadienis – pirmoji viešnagės diena. Po lietuje praleistos įtemptos ekskursinės programos mieste pavakary grįžome į savo apartamentus persirengti. Dar Lietuvoje išsirinkome miuziklą „Operos fantomas“ Šis Endriu Loido Weberio muzikinis kūrinys gerai žinomas ir mūsų šalies gyventojams. Bilietus į „Her Majesty’s“ (lietuviškai - „Jos didenybės“ – aut. pastaba) teatrą rezervavome dar Lietuvoje.

Turėjome atvykti į teatrą ir susitikrinti rezervaciją kasoje. Į spektaklį vos nepavėlavome, nes mums buvo parašytas laikas 19,30 valanda, todėl nutarėme, kad spektalio pradžia 20 valandą. Paaiškėjo, jog klydome, pats muziklas prasidėjo 19,30 val. Tad skubėjome taksi, laimei, viskas baigėsi sėkmingai. Prie įėjimo buvome patikrintos, tiksliau, rankinių turinys.

Po bilietų atsispausdinimo kopėme siaurais laiptais į viršų, nes žiūrovų kėdės išdėstytos labai stačiai kylant į viršų nuo scenos. Mes į sceną žiūrėjome žemyn, lyg į kokią gilią duobę, bet žiūrovai vieni kitiems nieko neužstojo, matomumas buvo puikus. Miuziklas „Operos fantomas“ Londone nepertraukiamai rodomas daugiau kaip 30 metų.

Teatro trupė taip nušlifavusi pastatymą, viskas taip sustyguota – muzika, solistai, šokiai, kad negali atsistebėti. Dekoracijos buvo keičiamos akimirksniu, scenoje, be vaidinimo ir šokių, vyko skraidymai, liejosi fejerverkai, žaibavo, girdėjosi šūviai. Aktorių vaidyba ir dainavimas – aukščiausio lygio. Viskas miuzikle buvo atlikta su tokia energija, kad momentais užspausdavo kvapą ir per kūną bėgiojo šiurpuliukai. Kaip įprasta, spektaklio metu draudžiama filmuoti ir fotografuoti, tad miuziklo vaizdų ir garsų perpasakoti neįmanoma.

Pirmiausia, kas nustebino, jog teko į žiūrovų salę neštis savo viršutinius rūbus, paltų niekas niekur nekabino. Tada, atsisėdę prieš spektaklio pradžią, pamatėme žiūrovus, besinešančius į savo vietas taures su gėrimais. Nemažai buvo ir tokių, kurie į teatrą atsinešė maišelius su pirkiniais ar net užkandžiais. Pertraukos metu, pakilome į barą, ieškodamos kavos.

Jos nebuvo, bet buvo įvairių kitų gėrimų – alkoholinių ir gaiviųjų. Supratę čionykštę tvarką, mes su toniko stiklinėmis grįžome į savo vietas, nes bare žmonių buvo lyg silkių bačkoje. Įsivaizduokite kokių 15 – 20 kvadratinių metrų baro patalpą ir žiūrovų salę, kurioje telpa 1200 žmonių. Beje, pertraukos metu, teatro darbuotojos pačioje salėje prekiavo ledais ir žiūrovai juos čia pat ir valgė. Tad reikia pasakyti, kad Lietuvoje mūsų tautiečiai teatrui rodo gerokai daugiau pagarbos.

Po spektaklio, kuris truko daugiau kaip dvi valandas, visi aktoriams plojo atsistoję, plojimai truko bene 15 minučių. Gėlių atlikėjai negavo. Žiūrovai apsirengė, susirinko taures ir stiklines ir paliko salę. Lauke, belaukdamos taksi, matėme, kad būrys gerbėjų, nebijodami įkyraus rudeniško lietaus, liko gatvėje laukti aktorių, išeinančių iš teatro.

Mes įamžinome tik teatro pastato maketą, esantį baro patalpoje ir miuziklo reklamą prie kasų. Likome sužavėtos ne tik miuziklu, bet ir žiūrovų laisvu, bet mandagiu elgesiu teatre.

Kadangi Londone teatrų yra labai daug, kita mūsų kelionė bus su kitu spektakliu. Lauksime naujienų po „Brexit“, nes jau grįžus į Lietuvą išgirdome, jog Anglijos karalienė pasakė, kad šalis turi palikti ES spalio 31 dieną. Laiko liko visiški trupiniai...

Virginija Šimkūnienė

Autorės nuotr.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite