Angle down Atgal

Iki 2040 m. penktadalis pasaulio populiacijos bus paveikta smengančios žemės

Tarptautinė mokslininkų komanda, vadovaujama tyrėjų iš Ispanijos, sukūrė naują modelį, kuris apskaičiuoja vietovės nusėdimo riziką visame pasaulyje.

© Herrera Garcia et al. | Science
© Herrera Garcia et al. | Science

Teigiama, kad smengantis žemės paviršius arba nusėdimas 2040 m. grasins beveik penktadaliui pasaulio populiacijos.

Šis reiškinys įprastai sukeliamas vietos gruntinių vandenų pašalinimo ir gali būti paskatintas sausrų, medžių ir krūmų šaknų bei žmonių vykdomos veiklos.

Ekspertai perspėja, kad ateityje intensyvėjant sausroms tai lems vis dažnesnius žemės nusėdimo atvejus, o augant pasaulinei populiacijai tai turės didesnį poveikį civilizacijai.

Žemės nusėdimas įprastai smogia regionams, pasižymintiems didžiausiu populiacijos tankiu, didesniu požeminio vandens gavybos poreikiu bei vietovėms, susiduriančioms su vandens stygiumi.

Komanda viliasi, kad jų atradimai galėtų padėti plėtojant politiką, kuria siekiama minimizuoti nusėdimo grėsmę, pradedant vietiniu stebėjimu ir baigiant atsakomosiomis priemonėmis.

„Nepaprastai svarbu, kad potencialus smegimas būtų įvertintas kiekybiškai ir sistemingai įtraukiamas į potvynių rizikos analizes bei susijusias rizikos mažinimo strategijas,“ – rašo komanda.

„Apskritai, galimi globalūs nusėdimo rezultatai gali būti naudingi siekiant geriau apibrėžti prastai dokumentuotų smegimo atvejų erdvinį mastą, atrasti nežinomas nusėdimo teritorijas, išvengti potencialaus nusėdimo poveikio bet kur, kur vyksta gruntinio vandens naudojimas, bei siekiant geriau identifikuoti vietoves, kur sėdimas gali padidinti potvynių grėsmę. Bet kuriuo iš šių scenarijų, efektyvi žemės nusėdimo politika turėtų apimti sisteminį veikiamų teritorijų stebėjimą ir modeliavimą, potencialios žalos vertinimą ir ekonominės naudos analizes, leidžiančias įgyvendinti tinkamas rizikos mažinimo ir adaptacijos priemones,“ – užbaigė komanda.

Savo tyrime, Gerardo Herrera-García iš Ispanijos Geologijos ir kasybos instituto bei jo kolegos apžvelgė esamą literatūrą, kad išsiaiškintų, jog požeminių vandenų išeikvojimas lėmė žemės nusėdimą 200 skirtingų vietovių, kurios yra išplitę per 34 valstybes.

Tuomet komanda sukūrė modelį, kurio pagalba būtų prognozuojama žemės susmegimo rizika visame pasaulyje, apimanti tokius faktorius, kaip regioninė geologija, klimatas, jautrumas potvyniams ar sausroms bei žmonių veikloms, kurios sukelia požeminio vandens eikvojimą.

Be perspėjimo, kad per artimiausius 20 metų penktadalis pasaulio populiacijos galėtų susidurti su žemės nusėdimo grėsme, komanda taip pat nustatė, kad dauguma iš šių 635 milijonų žmonių yra įsikūrę Azijoje.

Patvirtinę savo modelį pagal nepriklausomus duomenų rinkinius, jie nustatė, kad jis gali 94 proc. tikslumu išskirti rizikingas ir su žemės nusėdimo grėsme nesusiduriančias sritis.

Vis dėlto, komanda pripažino, kad šiuo metu modelis neatsižvelgia į esamas kovos su žemės smegimo priemones, kas reiškia, kad gali būti pervertinta grėsmės rizika vietovėse, kuriose veikia tokios schemos.

Tyrimo atradimai buvo paskelbti žurnale „Science“

Gismeteo.lt 

comment Skaitytojų komentarai (0)

Sponsored video

Taip pat skaitykite