Angle down Atgal

Į darbą – su vaizdo kamera ant krūtinės

„Gali nutikti visko, nusiteikite“, – įspėja „Busturo“ kontrolieriai, kai septintą valandą ryto įlipu į jų autobusiuką. Įsitaisau ten, kur netrukus sėdės „zuikiai“ – be bilieto važiavę arba jo laiku nepasipildę šiauliečiai.

Priešas Nr. 1

Keturi kontrolieriai – Artūras, Martynas, Algis ir Inesa (vardai pakeisti) į savo būrį priima svetingai. Artūras – veteranas, tokio pobūdžio darbą dirba jau 25-erius metus ir, atrodo, jo niekas nebenustebintų – yra matęs absoliučiai visko. Mindaugui šio darbo niuansai irgi puikiai pažįstami. Aleksandras, sėdintis prie autobusiuko vairo, – jauniausias kontrolės narys, jis keleivių bilietus tikrina dar tik šeštą mėnesį. Inesa sako, kad skirtumo – vyras tu ar moteris – nėra: žmonės gali būti ir mandagūs, ir šiurkštūs.

Iš viso „Busture“ slenkančiu grafiku dirba dešimt kontrolierių: penki vyrai ir penkios moterys. „Pajėgų užtenka?“ – klausiu. „Tokiam miestui kaip Šiauliai – taip“, – linkteli Artūras. Vienos pamainos metu kontrolieriai patikrina 40–50 autobusų. Pasikeisdami dirba nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro, kai į autobusų parką parrieda paskutinieji autobusai. Šiandien pirmoji kontrolės pamaina darbą pradėjo pusę šešių, antroji darbuosis iki vidurnakčio.

Kai specialiais ženklais pažymėtas autobusiukas sustoja stotelėje, į uniformuotus kontrolierius susminga čia lūkuriuojančių keleivių žvilgsniai. Bruzdesys matyti ir už sustabdyto autobuso langų. Nei autobuso vairuotojas, nei keleiviai nežino, kada ir kur pasirodys kontrolė.

Įlipę į autobusą, kontrolieriai garsiai sveikinasi – „Labas rytas“. Tačiau keleiviai tyli. Matyti rūškani ir abejingi jų veidai – nusišypso ir pasilabina vos vienas kitas. „Visada buvome blogiausi, priešas Nr. 1. Pats pavadinimas – kontrolė. Žmonės galbūt pyksta ne tiek ant mūsų, kiek ant pačios sistemos. Aišku, yra tokių, kurie mūsų darbą gerbia“, – sako Martynas.

„Žmonės priekaištauja: mes skubame į darbus, o jūs trukdote. Bet užtrunkame minutę, ilgiausiai – dvi. Dažnai patys keleiviai užgaišina autobusą, nebūna paruošę bilietėlių, pažymėjimų, ieško. Jeigu susijaudina, ieško dar ilgiau. Būna atvejų, kad dokumentus suranda tik kai nusivedame į autobusiuką“, – pasakoja Artūras.

Mobili „nuovada“. Su kontrolieriais ne tik kalbamės, bet ir dirbame: J. Basanavičiaus g. pirmuoju numeriu pažymėtame autobuse sugauname dar vieną pažeidėją – vyrą su mažamečiu vaiku. Abu išvedami į kontrolės autobusiuką.
Mobili „nuovada“. Su kontrolieriais ne tik kalbamės, bet ir dirbame: J. Basanavičiaus g. pirmuoju numeriu pažymėtame autobuse sugauname dar vieną pažeidėją – vyrą su mažamečiu vaiku. Abu išvedami į kontrolės autobusiuką.

„Zuikiais“ tampa ir teisėjai, ir žurnalistai

Drauge tikriname keleivius ir jų bilietus Tilžės g., kai antruoju numeriu pažymėtame autobuse aptinkame pažeidėją. Jaunas vyras sutrikęs – sako bilietą pasižymėjęs. Vis tik kontrolieriai sistemoje mato kitokią įvykių eigą: bilietas buvo pažymėtas vakar, šiandien – ne.

„Kiekvieną dieną žymiuosi, ne koks nors valkata esu, kad imčiau ir specialiai nesižymėčiau. Bet nieko nesakau: užmigęs važiavau, už tai ir susimokėsiu. Dabar atsibusiu“, – nunarina galvą pažeidėjas.

„Keleiviams mes visada sakome: nebijokite pasitikrinti ir antrą, trečią sykį priglausti bilietą – pinigų daugiau tikrai nesumokėsite. O dabar – vieną kartą priglaudė ir nuėjo, nepasižiūrėję į ekraną, – gal nenuskaitė“, – pataria Martynas.

„Zuikiu“ važiavęs šiaulietis tokį nusižengimą padarė pirmą kartą, todėl jam išrašomas protokolas ir skiriama perpus mažesnė 8 Eur dydžio bauda. Kontrolieriai vyrui palinki geros dienos ir sako, kad tai – vienas ramesnių ir sukalbamesnių pažeidėjų.

„Patikėkite, būna visko. Ypač per pilnatį. Tuomet žmonėms sukyla agresija. Tenka kviesti pareigūnus“, – teigia Inesa. Beje, šiauliečio pastebėjimas apie benamius, anot jos, nėra teisingas: bilietus užmiršta ir mokesčių inspektoriai, ir teisėjai. „Visko pasitaiko, juk visi mes žmonės. Esame ir „Etaplius“ žurnalistę pagavę“, – priduria Artūras.

Didžiausias baubas – Purienų g.

Teiraujuosi, kokie dažniausi pažeidėjų pasiteisinimai. „Pamiršau, palikau, nežinojau“, – vardija Martynas. Ypač šiuos žodžius mėgsta senjorai, kurie, anot kontrolierių, ne visuomet su savimi turi reikiamų dokumentų. Vieni teisinasi, kad pasikeitė rankinę, o senjoro pažymėjimas liko senojoje, kiti aiškina nežinoję tvarkos, mat neįskaito autobusuose esančių skelbimų apie keleivių pareigas. Treti apskritai įsižeidžia: kam tas dokumentas – nejaugi nematai, kiek man metų?

Tokį klausimą Inesai užduoda Serbentų g. 25-uoju autobusu važiuojantis keleivis. Tuomet rodo pasą, kuriame įrašyta gimimo data – 1939-ieji. Popierinis bilietėlis, kurį pirko, guli suglamžytas ant šalimais esančios tuščios kėdės. Suprask, tau reikia, tu ir tikrink. Inesa kantriai jį išvynioja. „Dažnai taip. Kartais būna net suplėšyti“, – sako.

„Nėra malonu, kai tenka senjorams rašyti protokolus, nes jie neturi dokumentų. Juk matome, kad tai – vyresnio amžiaus žmonės. Bet tvarka yra tvarka – dokumentą jie privalo pateikti“, – pastebi Martynas.

Jeigu pažymėjimo ar kito reikiamo dokumento nėra, keleivį kontrolieriai veža tiesiai į policijos komisariatą Purienų g. „Dažniausiai žmogus išsigąsta, sako – juk aš ne koks nusikaltėlis! Norime pabrėžti, kad į komisariatą keleivius pristatome tik tam, kad būtų nustatyta jų tapatybė. Vėlgi – tokia tvarka“, – aiškina Artūras.

Siūlė kyšį

Kontrolieriai vieningi – gerų emocijų jų darbe nedaug. Todėl stengiasi į keleivių įpročius ar išsišokimus žiūrėti su šypsena, pajuokauti. Emocijos ypač liejasi kontrolės autobusiuke: čia būna ir ašarų, ir keiksmų, ir agresijos, ir netgi flirto. „Moterys net lūpas pasidažo“, – juokiasi Artūras.

Yra buvę atvejų, kai į nuovadą vežami pažeidėjai bandė iššokti iš autobusiuko. „Su ašarojančiais keleiviais elgiamės griežčiau, nes gali dar labiau įsiverkti. Su agresyviais – kuo ramiau, švelniau. Pavyzdžiui, viena pažeidėja pyko, šaukė, mosavo rankomis. Sakau jai: koks gražus jūsų manikiūras, o parašas koks gražus. Nurimo, nusišypsojo. Reikia mokėti prie žmonių prieiti. Aišku, yra tokių, su kuriais niekaip nesusitarsi“, – pasakoja Inesa.

Arūnas dargi prisimena, kad per ilgus darbo metus yra sulaukęs pasiūlymo imti kyšį. Pinigais jį gundžiusiai moteriai tuomet paaiškino, kad autobusiukas stebimas vaizdo kamera ir jos sumanymas neišdegs. Dabar kontrolieriai vaikšto su kameromis, pritaisytomis ant krūtinių. „Tai ir dėl mūsų pačių, ir dėl keleivių saugumo“, – paaiškina jie.

Atėmė bilietą?

Su kontrolieriais ne tik kalbamės, bet ir dirbame: J. Basanavičiaus g. pirmuoju numeriu pažymėtame autobuse sugauname dar vieną pažeidėją – vyrą su mažamečiu vaiku. Abu išvedami į kontrolės autobusiuką. Vyras atrodo nepatenkintas nesėkmingai pasibaigusia kelione, smalsiam savo berniukui pašnibžda, kad į darželį teks vėluoti. Su kontrolieriais jis kalba kur kas garsiau, aiškina, kad pamiršo pasipildyti bilietą, kad jo gyvenimas sunkus – yra tekę apsistoti nakvynės namuose, vienas pats augina sūnų.

Kontrolieriai tikrina duomenis – galbūt vyrui bus taikoma lengvata baudai? Jeigu žmogus metus laiko nebuvo prasižengęs, bauda mažinama perpus. Vis tik duomenų sistema rodo, kad „zuikiu“ šiaulietis šiais metais važiuoja ne pirmą kartą. Vyras įsikarščiuoja – pasakoja tąkart patekęs į keblią situaciją, nes kontrolierė pasisavino jo elektroninį bilietą. „Aš įlipau ir iš karto neatsižymėjau, nes pirma norėjau pasodinti sūnų. Ji pamatė ir pasiėmė mano bilietą“, – šaukia jis.

Pasak Martyno, kontrolieriai elektroninių bilietų šiaip sau neatima. Juos paima nebent tais atvejais, kai bilietas priklauso ne juo besinaudojančiam žmogui. Pasitaiko, kad vyras arba žmona pasiskolina vienas kito bilietus, mat kuris nors turi lengvatų. „Teisinasi, kad ta pati pavardė. Tada klausiu – o ar vardas tas pats?“ – sako Artūras.

Elektroninio bilieto keleiviai netenka ir tuomet, jei savavališkai pasišalina iš įvykio vietos. Bilietą susigrąžinti galima, nuvykus į Šarūno g. esantį „Busturo“ biurą. Į Šarūno g. per penkias darbo dienas teks nuvykti ir 1-uoju autobuso maršrutu važiavusiam vyrui. Taip pat sumokėti 16 Eur dydžio baudą.

Radinių spintoje – neįprastas „eksponatas“

Į minėtąją Šarūno gatvę vykstame ir mes. Paskutinė „stotelė“ – čia esanti spinta, kurioje saugomi keleivių autobusuose palikti daiktai.

„Busturo“ Pervežimo skyriaus vadovas Marius Zdanavičius pasakoja, kad dažniausiai spintoje atsiduria keleivių užmirštos pirštinės, kepurės, skėčiai, įvairūs drabužiai. Ypač populiarūs vaikų sportiniai krepšiai. Šiuo metu originaliausias spintos „eksponatas“ – dėžėje supakuotas suvirintojo skydelis. Beje, vertingi daiktai – piniginės, papuošalai ir pan. – spintoje nesaugomi. Jie perduodami policijai arba elektroninio bilieto keleivius aptarnaujančiam skyriui.

Jeigu autobuse pametėte arba užmiršote asmeninius daiktus, M. Zdanavičius pataria skambinti „Busturo“ informacijos telefonu arba užsukti į įmonės feisbuko paskyrą – čia operatyviai dalijamasi rastų daiktų aprašymais. Tik delsti nereikėtų: radiniai saugomi dvi savaites, po to utilizuojami pagal tvarką ir nuostatus.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite