Angle down Atgal

Gyvsidabrio koncentracijos Baltijos jūros žuvyje nemažėja

Remiantis Helsinkio komisijos (HELCOM) duomenimis, beveik visa Baltijos jūra nesiekia geros būklės dėl aukštų gyvsidabrio koncentracijų gyvuosiuose organizmuose. Tai patvirtina ir Aplinkos apsaugos agentūros atliekamas Baltijos jūros monitoringas, kuris parodė, jog gyvsidabrio koncentracijos Baltijos jūros žuvų raumenyse nemažėja ir dažniausiai viršija nustatytus aplinkos kokybės standartus.

Gyvsidabrio koncentracija (µg/kg drėgno svorio) 2019 m. skirtingose Baltijos jūros ir Kuršių marių žuvų ir moliuskų rūšyse.
Gyvsidabrio koncentracija (µg/kg drėgno svorio) 2019 m. skirtingose Baltijos jūros ir Kuršių marių žuvų ir moliuskų rūšyse.

2019 m. atlikti pavojingų medžiagų Baltijos jūros gyvuosiuose organizmuose tyrimai parodė, kad gyvsidabrio koncentracija moliuskų minkštuose audiniuose ir žuvyse siekė ir kai kur ženkliai viršijo nustatytas normas. O 2010-2019 m. atlikto monitoringo metu paaiškėjo, jog gyvsidabrio koncentracijos Baltijos jūros upinės plekšnės, strimelės ir menkės raumenyse nemažėjo ir dažniausiai buvo aukštesnės nei nustatyti aplinkos kokybės standartai.

Gyvsidabrio koncentracijai taikomas aplinkos kokybės standartas gyvuosiuose organizmuose, kaip aplinkos komponente, siekia 20 µg/kg drėgno svorio. Pažymėtina, jog šio elemento koncentraciją žmogui skirtuose vartoti jūros produktuose reglamentuoja Europos Komisijos Reglamentas (EB) Nr. 1881/2006 – didžiausia leistina koncentracija juose yra 0,50-1,0 mg/kg drėgno svorio.

Tai, jog gyvsidabris nuolat aptinkamas Baltijos jūroje esančioje žuvyje rodo, kad net ir mažos šio cheminio elemento koncentracijos linkusios kauptis gyvuosiuose organizmuose. Nepaisant to, gerėja taršos gyvsidabriu tendencijos vandenyje ir dugno nuosėdose. Per pastarąjį dešimtmetį gyvsidabrio viršijimai vandenyje tik pavieniais atvejais viršijo aplinkos kokybės standartą, o pastaraisiais metais viršijimų nebuvo nustatyta. Tuo tarpu šio cheminio elemento koncentracijos Baltijos jūros dugno nuosėdose 2010-2019 m. neviršijo geros aplinkos būklės vertės ir pavieniai jo vertės viršijimai nustatyti tik ties Nida ir Klaipėdos sąsiauriu.

Gyvsidabris – toksiškiausias iš sunkiųjų metalų, kuris kaupiasi gyvuosiuose organizmuose ir sukelia nervų sistemos pažeidimus. Šis cheminis elementas Žemėje sutinkamas įvairiose formose ir patekęs į aplinką gali joje cirkuliuoti šimtus ar tūkstančius metų. Į aplinką gyvsidabris patenka tiek dėl natūralių procesų (ugnikalnių išsiveržimai, degant angliai), tiek dėl žmogaus veiklos. Į Baltijos jūros aplinką šis cheminis elementas daugiausiai patenka iš atmosferos, su upių vandenimis ar tiesioginiais išleistuvais.

Europos Sąjungoje draudimai ir ribojimai gyvsidabrio gavybai, eksportui ir importui lėmė sumažėjusias šio metalo emisijas į atmosferą ir patekimą į vandenį – buvo uždrausti gyvsidabrio turintys termometrai, baterijos, kraujospūdžio matuokliai, ribojamas gyvsidabrio kiekis lempose ir pan. Nepaisant priemonių ES mastu, apie 40–80 % ES nusėdančio gyvsidabrio yra ne Sąjungos kilmės.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Sponsored video

Taip pat skaitykite