Angle down Atgal

Gižų mokyklos pedagogai – vieninga komanda

Kartais žmogus dirba savo darbą ir net nemano nieko keisti. Šiuo atveju pats gyvenimas pakoregavo Vaiko ūgties siekimo tinklo darbus, judėjimą į priekį. Sudėtinga situacija privertė studijuoti iš naujo programas, peržiūrėti ilgalaikius planus, permąstyti veiklas, ieškoti naujų sprendimo būdų.

Nuo ko pradėjome? Pirmiausia, mokėmės kartu, vieni iš kitų ir vieni su kitais. Daug diskutavome, kaip ir ką keisime, kokias nuotolinio ugdymo priemones ir metodus rinksimės, kokie susitarimai mums reikalingi, kad kuo sklandžiau vyktų procesas.

Kaip mums sekasi? Bendra tai, kad pritaikėme naujus metodus, aplinkas, priemones, kurios iki šiol nebuvo liestos, kurios mokiniams gana patrauklios ir tinkamos. Visi dirbame „Zoom“ platformoje. Ji suteikė galimybę ne tik vesti vaizdo pamokas, rašyti mokytojui ir mokiniui lentoje, bet ir dirbti porose, grupėse. Informacijos pateikimui ir apibendrinimui taikome „EDUKA klasė“, EMA, Padlet; Quizzis, Socrative, Kahoot – apklausai, e.test – įsivertinimui, užduočių atlikimui. Naudojamės Google įrankiais: Classroom, Diskas, Meet, skaidrės, Youtube – mokymo(si) uždavinių iliustravimui, atsiųstų darbų saugojimui, gyvam bendravimui, mokymosi medžiagos pateikimui.

Ruošdamiesi pamokoms mokytojai stengiasi mokinių neperkrauti įvairia mokymo(si) medžiaga, sieti mokomąją medžiagą su artimiausia vaikų aplinka, užduotis paįvairinti eksperimentais, kurie vaikams sukelia ir juoko, ir naujų įspūdžių. Pateikia daug užduočių, kurias vaikai gali atlikti lauke.

Mokyklos psichologės paslaugos taip pat nenutrūko, jos teikiamos nuotoliniu būdu – Messenger, e.dienyno, elektroninio pašto, informacijos sklaidos centro tinklapyje, telefoninių skambučių pagalba. Psichologė teigia, kad į ją mokiniai kreipiasi, kai:

  • susiduria su įvairiomis baimėmis: kalbėti prieš kameras virtualioje pamokoje, bijo tamsos, bijo ligos;
  • susiduria su mokymosi sunkumais, nenori mokytis ar atlikti užduočių;
  • abejoja dėl savo gebėjimų bei talentų;
  • nori save geriau pažinti ir tobulėti kaip asmenybė;
  • susiduria su liūdesiu ar nerimu;
  • nori pasikalbėti su suaugusiuoju, kuris supras ir neišduos;
  • susiduria su gyvenimiškomis situacijomis, kai reikia priimti sudėtingus sprendimus.

Mokytojai ir tėvai (globėjai) į psichologę kreipiasi, jeigu kyla problemų ar įvairių klausimų dėl vaiko elgesio ar mokymosi, jeigu atsirado bendravimo, emocinių sunkumų.

Nors kaip specialistei psichologei labai trūksta gyvo bendravimo su konsultuojamais mokiniais ir tėveliais, ji vis tiek džiaugiasi įgijusi pastarųjų pasitikėjimą. Smagu, kad pamažu nyksta nuostata, jog reikia bijoti specialistų, kurių specialybės prasideda „psicho-“. Psichologas padeda suvokti savo būsenos priežastis (liūdna, pikta, sunku, pavargę). Bet už savo pasirinkimus tik pats žmogus yra atsakingas.

Keitėsi ir bibliotekininkės darbo specifika. Prasidėjus nuotoliniam ugdymui, pirmiausia, dėmesys buvo skiriamas mokinių aprūpinimui vadovėliais ir būtinomis priemonėmis, nes dalis mokinių klasėse ar daiktų saugojimo spintelėse buvo palikę dalį vadovėlių ir priemonių. Taip pat buvo sprendžiami mokinių aprūpinimo trūkstamomis informacinėmis priemonėmis klausimai. Pradedant nuotolinį ugdymą prireikė pagalbos ir mokytojams surasti literatūros kūrinius internetinėje erdvėje, parinkti tinkamą informaciją, pritaikant ją mokiniams. Šiuo laikotarpiu nuolat renkama ir su mokytojais dalinamasi informacija apie virtualias ugdymo(si) platformas ir programas. Bibliotekininkė administruoja ir mokyklos paskyrą eTest platformoje.

Socialinė pedagogė ir nuotoliniu būdu aktyviai konsultuoja tėvus dėl spec. ugdymosi poreikių mokinių elgesio, užimtumo, dienotvarkės, įgūdžių lavinimo, siunčia jiems užduotis smulkiosios motorikos lavinimui, dėmesio sukaupimui, kalbos lavėjimui. Taip pat konsultuojami tėvai dėl mokinių motyvacijos skatinimo, mokymosi mokytis kompetencijos ugdymo, dienotvarkės užtikrinimo. Naujas iššūkis buvo užtikrinti nemokamą maitinimą gaunančių mokinių aprūpinimą sausu daviniu. Rūpinantis bendruomenės savijauta, vykdyta mokytojų, mokinių tėvų apklausa dėl emocinės būsenos, nuotolinio ugdymo iššūkių ir patirties.

Nesustojo ir kitų pagalbos mokiniui specialistų veikla. Jie rado būdų ir metodų, kaip nuotoliniu būdu teikti logopedo ar specialiąją pagalbą.

Kas mus nustebino? Geriau pažinome mokinius, pamatėme, kurie turi savarankiško darbo įgūdžių, o kuriems reikalinga nuolatinė pagalba, motyvavimas. Tai kartu ir pamąstymai ateičiai – didelį dėmesį turime skirti mokinių atsakomybės, savarankiškumo ugdymui. Gana netikėtai „atradome“ mokinius, kuriems nuotolinis mokymasis tarytum atvėrė galimybes, suteikė sparnus – jie padarė didelę pažangą. Į pagalbą geranoriškai atskubėjo tėvai, nes nemaža dalis sėkmės priklausė ir nuo jų požiūrio bei tarpusavio susikalbėjimo. Smagu, kad vaikai bendrauja noriai, lengvai, šiltai, drąsiai klausia, diskutuoja, nebijo suklysti, išlaikomas draugiškas ryšys tarp mokytojo ir mokinio. Džiaugiamės, kad tarsi iš naujo atradome vieni kitus ir sėkmingai įveikėme šią nelengvą užduotį – nuotolinį mokymą ir mokymąsi.

O kas toliau? Palaikome daugumos pedagogų išsakytą nuomonę, jog nebegrįšime į tokią pačią mokyklą, į tokias pačias pamokas. Ir tai puiku! Nuotolinis mokymas suteikė galimybę sparčiau ir efektyviau naudoti informacines technologijas pamokose. Per trumpą laiką atradome naujų metodų, išmokome dirbti su naujomis, pažangiomis programomis, kurias naudosime ir sugrįžę į mokyklą. Redaguosime ir mokyklos ugdymo planą, nes jame turime atrasti vietos ir nuotoliniam mokymui(si).

Burių padėtis, o ne vėjo kryptis lemia, kokiu keliu judėsime. /Jim Rohn/

Gižų Kazimiero Baršausko mokyklos-daugiafunkcio centro vaiko ūgties siekimo tinklo koordinatorė Sidutė Černauskienė

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite