Egidijaus Jankausko nuotr.
Angle down Atgal

Gandai dėl chromo taršos šiek tiek perdėti

Vieni dirvožemio šalia uosto tyrimai rodo, kad chromo ribinė norma viršijama 12 kartų, kiti - kad neviršijama. Šiuo metu laukiama trečio tyrimo rezultatų. Kol kas aiškaus atsakymo, kodėl taip skiriasi tyrimų rezultatai, nėra. Versija, kad taip nutiko todėl, kad buvo sumažinta ribinė norma, nepasitvirtino. Kad ir kaip būtų, Naujuosius metus klaipėdiečiai sutiks taip ir nesužinoję visos tiesos apie chromą.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas sako iki šiol negalintis pasakyti, kodėl taip skiriasi tyrimų rezultatai.

Žmonėms dabar tikrai sunku susigaudyti, kurio tyrimo rezultatai yra teisingi, jiems susidaro įspūdis, kad kažkas bando viską užtušuoti.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sako, kad gandai apie nevaldomą chromo taršą Klaipėdoje yra šiek tiek perdėti.

Pakartotiniai tyrimai viršijimo nerodo

R. Grigaliūno klausėme, iš kur atsirado informacija, kad chromas kai kuriose vietose Vitės kvartale 12 kartų viršija ribinę normą, kurią paskelbė Savivaldybė.

Vyriausybės nurodymu, kiekviena savivaldybė turi atlikti tam tikrus tyrimus. Klaipėdos savivaldybė atlieka aplinkos oro, triukšmo ir dirvožemio monitoringą. Ji yra sudariusi sutartį su specialistais, kurie atlieka tyrimus pagal sudarytą programą. Tikriausiai pagal planą šiais metais buvo paimti dirvožemio mėginiai ir atiduoti tirti. Šio tyrimo rezultatai išgąsdino žmones.

Lapkričio 7 d. buvo sušauktas miesto Ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kuriame nutarta, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamentas dar kartą organizuos mėginių paėmimą.

Pasak R. Grigaliūno, lapkričio 12 d. buvo pakartotinai paimti mėginiai iš vaikų lopšelių-darželių „Traukinukas“, „Bitutė„, „Gintarėlis“ teritorijų, vaikų smėlio dėžių, Vitės progimnazijos teritorijos ir jos sporto aikštyno. Lapkričio 21 d. gauti rezultatai iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Vilniuje rodo, kad chromo ribinė vertė niekur neviršijama. Smėlio dėžėse chromo kiekis yra gal net 10 kartų mažesnis, nei leidžiama.

Laukiama dar vieno tyrimo rezultatų

„Pristačiusieji duomenis apie viršytą normą sakė, kad jie turi leidimą tirti, bet tai ne tas pats, kas akreditacija. Sakoma, kad mėginius ėmė vieni, tyrė kiti. Gali būti, kad vieni naudoja vieną metodiką, kiti kitą. Ikiteisminį tyrimą šiuo klausimu pradėjo prokuratūra. Tikrai norėtųsi viską išsiaiškinti iki galo“, - sakė R. Grigaliūnas.

Šiuo metu laukiama, galima sakyti, arbitražinio tyrimo, kurį atliks Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos su Aplinkos apsaugos agentūra. Mėginiai jau paimti, šiuo metu vyksta tyrimas. Taigi jis trečias ir, tikimasi, bus visiems naudingas.

„Suprantu, kad žmonėms tai atrodo nelogiška, kad vieni tyrimai tokie, o kiti kitokie. Mes neturime jokio tikslo ką nors nuslėpti, bet vadovaujamės Nacionalinės laboratorijos rezultatais. Ne Nacionalinis visuomenės sveikatos centras tiria, mes neturime laboratorijos, tik užsakome tyrimus.

2018 m. turėjome porą skundų dėl tos teritorijos. Irgi buvo tirtas dirvožemis Vitės progimnazijos, darželio „Bitutė“ teritorijoje ir prie vieno gyvenamojo namo dėl metalų, tarp jų ir chromo. Tada irgi ribinė vertė nebuvo viršyta, iki jos dar buvo toli. Todėl iš tikrųjų labai sunku suvokti, iš kur atsirado tokie dideli skaičiai“, - sakė R. Grigaliūnas.

Daugiau klausimų nei atsakymų

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas, Klaipėdos miesto tarybos narys Vidmantas Dambrauskas sako, kad, jo žiniomis, AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco“) nuomojamoje teritorijoje, esą iš kurios pasklido tas chromas, jo kiekis ne tik neviršija ribinės normos, bet kartais yra net mažesnis. Kyla klausimas: jeigu jis pasklido iš „Klasco“, tai kodėl jo nėra jos teritorijoje?

„Chromo yra, tik klausimas, iš kur jis atsirado ir nuo kada jo ten yra, kokia jo atsiradimo priežastis. Savivaldybės Aplinkos kokybės skyrius ištransliavo informaciją apie chromą Vitės kvartale, bet iš kur jis atsirado pietinėje miesto dalyje, Smiltelės gatvėje? Dabar bandome atspėti bent jau šaltinį„, - sakė V. Dambrauskas.

Jo teigimu, mažiausia 10 metų jokių krovinių, iš kurių galėtų išsiskirti chromas, Klaipėdos uoste nėra. Paskutinį kartą 40 tonų ferochromo lydinių buvo krauta Klaipėdos uoste 2000 metais. Jų krauta ir 1999 m.

„Man atrodo, triukšmas kilo dėl nesusikalbėjimo ir paskubėjimo. Pradėjo dirbti nauja Savivaldybės administracijos valdžia, nežinanti, kad ši problema egzistuoja mažiausiai nuo 2005-2006 m., kai buvo padaryti tyrimai ir publikuoti pirmieji rezultatai. Taigi chromo buvo, tačiau klausimas: kodėl jo kiekis padidėjo? Iš tikrųjų to žymaus padidėjimo nėra, priešingai, fiksuotas mažėjimas. Manau, pranešimas spaudai neteisingai suformuluotas paskubėjus, neprisimenant 15-20 metų istorijos ir žmonės išgąsdinti be reikalo“, - savo nuomonę išsakė V. Dambrauskas.

Jis svarsto, ar ne todėl tas chromo padidėjimas atsirado, kad anksčiau leistina chromo norma buvo didesnė nei dabar, nes paskui aplinkos ministro įsakymu ji buvo sumažinta. „Absoliutus chromo kiekis dirvožemyje nepadidėjo. Ir tai suprantama, nes tokios krovos nevyksta“, - įsitikinęs V. Dambrauskas.

R. Grigaliūnas nemano, kad tokia versija teisinga. Pirma norma buvo patvirtinta 2004 m. ir buvo 100 miligramų kilograme sausos medžiagos, o nuo 2015 m. norma, kuri galioja ir dabar - 80 mg/kg. „Nemanau, kad tai gali būti susiję su norma. Abiem atvejais atliekant tyrimus buvo privalu vadovautis galiojančia norma, antraip būtų buvęs jau kitas skandalas“, - sakė jis.

Kas tas chromas?

Pasak V. Dambrausko, krovos kompanijos rinko informaciją, nes norėjo pačios išsiaiškinti situaciją. Jo žiniomis, žmogaus sveikatai pavojingas yra šešiavalentis chromas, kuris išsiskiria esant aukštai temperatūrai, t. y. virinant su aparatais arba lydant metalus. Tačiau atšalęs ir patekęs į dirvožemį labai greitai tampa trivalenčiu.

Kas yra tas chromas ir kiek jis pavojingas žmogui, paprašėme paaiškinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovą.

Chromas - vienas iš sunkiųjų metalų. Tam tikras jo kiekis yra gamtoje. Pagal Lietuvos geologijos tarnybos informaciją, Klaipėdos mieste natūrali chromo koncentracija dirvožemyje yra 36,9 mg/kg. Per daugelį metų, jeigu yra kokių nors šaltinių, tam tikras kiekis jo patenka ir iš oro.

Šiuo metu kalbame apie metalinį chromą, t. y. apskritai kaip apie tokį metalą.

Jeigu jo trūksta, prasideda visokių dalykų, tačiau jeigu jo atsiranda per daug, tai irgi blogai. Jeigu jis į organizmą patenka su maistu ar kitokiu būdu, per metus pasišalina su šlapimu.

R. Grigaliūno teigimu, pavojingiausias žmonėms yra šešiavalentis chromas. Jis, patekęs į žmogaus organizmą, gali daryti poveikį vos ne visoms organizmo sistemoms. „Tačiau šiuo atveju mes nežinome, koks būtent buvo chromas, nes jis buvo tirtas Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje Vilniuje kaip bendras chromas neišskiriant valentingumo. Ir 2015 metų Lietuvos higienos normoje Nr. 60 „Pavojingųjų cheminių medžiagų ribinės vertės dirvožemyje“ yra įvardintas tik bendras chromas, į jo valentingumus nėra atsižvelgiama. Pagal higienos normą jo ribinė vertė yra 80 miligramų kilograme sausos medžiagos“, - sakė gydytojas.

Reikia sulaukti galutinių rezultatų

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas mano, kad turi būti atliktas labai objektyvus ir kompetentingas vertinimas, o ne kalbama emocijomis.

„Atliktų tyrimų rezultatai, kurie jau gauti ir kurių tikimasi sulaukti ateityje, turėtų būti įvertinti objektyviai. Manau, norint apibendrinti situaciją dėl chromo, reikia sulaukti galutinių visų institucijų duomenų ir tik tada bus aišku, ar klaipėdiečių baimė pagrįsta, ar ne“, - sakė V. Grubliauskas.

Triukšmas kilo, kai Savivaldybės tinklalapyje atsirado tyrimo paslaugą Savivaldybei teikiančios ir atliekančios monitoringą bendrovės duomenys. „Viena vertus, tai tarsi įrodymas, kad niekas nėra slepiama. Kita vertus, kartais ne iki galo pagrįsti duomenys, paskelbti internete kaip oficiali informacija, gali sukelti neadekvačią žmonių reakciją„, - kalbėjo meras.

Pasak jo, dabar į tyrimų procesą įsitraukė ir Lietuvos geologijos tarnyba, be to, Savivaldybė perka dar vieną paslaugą, tad atsiras dar vienas dalyvis. Tam tikruose proceso etapuose dalyvauja ir Klaipėdos universitetas. Taigi dirba tikrai ne viena institucija.

„Geologijos institutas savo iniciatyva paėmė kelis mėginius, paskui jo specialistai analizuos tuos mėginius, kuriuos paims Savivaldybės atrenkama kompanija, kuri toliau vykdys monitoringą. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras jau pateikė savo analizę. Gandai apie nevaldomą chromo taršą yra šiek tiek perdėti. Tačiau tai, kad šiai situacijai skiriamas toks dėmesys, nėra labai blogas dalykas“, - sakė V. Grubliauskas.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite