Angle down Atgal

Finansų ministrė: šalyje įvedus paskirstyto pelno mokesčio modelį biudžete atsirastų „duobė“

Finansų ministrė Gintarė Skaistė ir toliau laikosi pozicijos, kad galimybių įvesti paskirstyto pelno mokesčio modelį, kai įmonės veikloje panaudojamas pelnas nebūtų apmokestinamas – nėra. Politikė pažymi, kad bet kokių mokestinės sistemos pakeitimų tikslas turėtų būti biudžeto pajamų didinimas, kadangi Lietuvoje valstybės įplaukos vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio.

„Pastebiu, kad žmonės labai laukia mokesčių reformos, jie visi galvoja, kad jiems ten bus kažkas gero. Visi įsivaizduoja labai skirtingus dalykus. Vieni gyventojų pajamų mokesčio sumažinimą, kiti pelno mokesčio lengvatą ir visi galvoja, kad ten kažkas bus labai gerai. Šiaip pirminis mokesčių reformos tikslas yra biudžeto pajamų didinimas. Turbūt į žmonių kalbą versti nereikia. Sakau, nelaukit, žmonės, nes ne toks tikslas“, – trečiadienį ekonomikos forume „Lietuvos Davosas 2022“ kalbėjo G. Skaistė.

Ministrės vertinimu, šalies pelno mokesčio sistema jau dabar yra pakankamai konkurencinga, o jau dabar galiojančių lengvatų taikymo tvarką galima ir toliau tobulinti. Tačiau, jos nuomone, įvedus paskirstyto pelno mokesčio modelį biudžeto netekimai būtų tiesiog per dideli.

„Jeigu drastiškai pereiti prie tokio modelio, kuris leistų neapmokestinti neišimamo pelno, kuris įmonėje išleidžiamas nebūtinai reinvestavimui, kaip kartais kalbama, tai pirmais, antrais, trečiais metais būtų tokia biudžeto duobė, kad aš turbūt nepadaryčiau daugiau nieko, kas parašyta Vyriausybės programoje. Duobė būtų apie 700 mln. eurų vien pirmais metais“, – tikino ji.

Apskritai, politikė pažymi, kad globalios tendencijos taip pat esą įrodo, jog daugelis valstybių renkasi siekti didesnio pajamų iš pelno mokesčio surinkimo.

„Asmeniškai aš labai skeptiškai žiūriu į galimybę padaryti kažkokią drastišką reformą ir pereiti prie estiško modelio. Nes turbūt visas pasaulis eina į kitą pusę ir dabartinės diskusijos dėl minimalaus tarptautinio pelno mokesčio tarifo yra tokios, kad jis būtų ne mažesnis nei 15 proc.“, – aiškino G. Skaistė.

ELTA primena, kad, preliminariais Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skaičiavimais, šalyje įvedus paskirstyto pelno mokesčio modelį, reformai įgyvendinti pasiskolintas vienas euras per dešimtmetį Lietuvos bendrojo vidaus produkto prieaugį padidintų nuo 3,7 iki 5 eurų. Pasak ministerijos, nuo trijų iki penkių kartų galinti atsipirkti investicija gerintų šalies konkurencinę padėtį bei reikšmingai prisidėtų prie naujų darbo vietų kūrimo.

Tai, pasak ministerijos, skatintų jau veikiančias įmones investuoti, todėl metinės investicijos augtų 3,7 procento. Įgyvendinus šį modelį būtų sukurta apie 2,8 tūkst. naujų darbo vietų kasmet.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pažymi, kad, siekiant išvengti reikšmingų valstybės biudžeto praradimų, iš pradžių paskirstyto pelno mokesčio modelį būtų galima taikyti įmonėms, kurių apyvarta neviršija 20 mln. eurų per metus. Ministrė įsitikinusi, kad tokia pelno mokesčio reforma reikšmingai paskatintų šalies ekonomikos augimą.

„Taip, valstybės biudžetas trumpuoju laikotarpiu netenka pajamų, bet ministerija turi paskaičiavimus, jog ilguoju laikotarpiu BVP iš tikrųjų dar ir augtų“, – tikino ji.

Dar kovo pabaigoje Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius yra teigęs, kad dėl konkretaus modelio pasirinkimo bus apsispręsta sulaukus ministerijos skaičiavimų, įvertinus galimą reinvestuojamo ir paskirstyto pelno mokesčių sistemų poveikį šalies ekonomikai bei biudžeto surinkimui.

 

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite