Angle down Atgal

ES siekia tapti neutrali klimatui: ką sako europarlamentarai?

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį Briuselyje pristatė „Europos žaliąjį kursą“ – planus iki 2050 m. pasiekti, kad ES taptų klimatui neutrali. Atsakydami EK pirmininkei, EP frakcijų vadovai ragino užtikrinti, kad būsimosios klimato kaitos stabdymo priemonės būtų deramai finansuojamos, taip pat įgyvendinamos laikantis ekonominės ir socialinės pusiausvyros.

Esther De Lange (Europos liaudies partija, Vokietija) teigė, kad jos frakcija laikosi „moralinio įsipareigojimo“ apsaugoti planetą: „Mes esame paskutinė karta, kuri dar sugebės tai padaryti. Nuosekli pramonės politika ir ryžtingas žaliasis kursas turi būti įgyvendinami kartu, pasitelkiant gabiausius žmones, kurie sukurtų intelektualius sprendimus.“ Kartu politikė ragino apriboti prieigą prie Europos rinkos valstybėms, kurios nesilaiko panašių įsipareigojimų.

Iratxe García (Socialistai ir demokratai, Ispanija) pasidžiaugė, jog „šiandien pristatytas naujas augimo modelis, siekiantis paversti ES teisingesne ir klestinčia visuomene“. Pasak politikės, šis modelis turėtų būti grindžiamas trimis ramsčiais: žaliuoju, skirtu klimato tikslams pasiekti, raudonuoju, skirtu užtikrinti stiprų žaliojo kurso socialinį aspektą, ir finansiniu, pagal kurį ilgalaikiame ES biudžete būtų numatyta pakankamai išteklių šiems tikslams pasiekti.

„Mums pasiseks, jei šį iššūkį paversime galimybe“, – sakė Dacian Cioloș (Atnaujinkime Europą, Rumunija). Kad tai būtų padaryta, „žaliasis kursas neturėtų sukurti naujos biurokratijos“, o turėtų paskatinti visuomenę mobilizuotis. EP narys ragino sustiprinti ES įsipareigojimą mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, taip pat plėtoti ekologišką skaitmeninimą ir technologijas.

Philippe Lamberts (Žalieji, Belgija) pasiūlė Europos Sąjungai įsipareigoti iki 2030 m. 65 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas, užtikrinti tvarius išteklius ir biologinę įvairovę bei veiksmingiau kovoti su tarša. Jo teigimu, pažeidžiamiausiems žmonėms turėtų būti skirtos „Teisingo pereinamojo laikotarpio fondo“ išmokos, o ES žemės ūkio ir finansų politika turi būti nuodugniai pertvarkytos.

Silvia Sardone (Tapatybė ir demokratija, Italija) klausė Komisijos, ar ji atsižvelgė į socialinį ir ekonominį klimato neutralumo siekio poveikį. Ji taip pat teigė, jog prekybos susitarimai, pasirašyti su šalimis, kurių aplinkos būklė blogesnė, neatitinka ES klimato tikslų.

Ryszard Legutko (Europos konservatoriai ir reformuotojai, Lenkija) ragino Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis, kurios ketina aptarti išmetamųjų teršalų mažinimo tikslus Europos Vadovų Taryboje, ir nebandyti atimti joms priklausančių galių, o paraginti jas labiau įsitraukti į šio svarbaus klausimo sprendimą.

Manon Aubry (Europos vieningieji kairieji, Prancūzija) pasiūlė alternatyvų „naują žaliąjį kursą“ bei humaniškesnį „socialinį ir ekologinį perėjimą“, kuris apimtų anglies, plastiko ir kuro mokesčius bei privalomas priemones, skirtas 70 proc. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį.

Užbaigdamas dvi valandas trukusias diskusijas, už žaliąjį kursą atsakingas EK vykdomasis vicepirmininkas Frans Timmermans atsakė į EP narių klausimus apie energetikos pasikeitimų Vidurio ir Rytų Europos šalyse finansavimą, taip pat sąžiningesnę ES ir Sąjungai nepriklausančių šalių konkurenciją.

Europarlamentarai pateiks atsakymą į Komisijos planus priimdami rezoliuciją 2020 m. sausio 13–16 d. Strasbūre rengiamoje plenarinėje sesijoje. Lapkričio pabaigoje EP paskelbė kritinę klimato padėtį.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite