Angle down Atgal

Elena Ageravičienė: „Šokėjų realybė Lietuvoje senai neprimena Holivudo“

Šokis – tai menas, aistra, grožis, sportas – susidomėjimas šokiu neblėsta iki šių dienų. Šokius, kaip bendravimo formą labai mėgsta vyresnioji karta. Šokis suteikia iškilmingumo ir grožio viešose šventėse ir svarbiais asmeninio gyvenimo momentais.

Profesionalai mano kiek kitaip. Šiauliuose įsikūrusios šokių studijos „Arabella“ vadovė Elena Ageravičienė dėsto visai kitokį požiūrį. Anot jos, išmokti šokti turi kone kiekvienas, bet pasiekimai ir meilė šiam menui reikalauja ir talento, ir beprotiškai daug darbo. Deja, šokėjų realybė mūsų šalyje senai neprimena Holivudo. Atvirai prabilusi šokių studijos vadovė priblokš tiesmukiškumu.

Nuo ko prasidėjo jūsų trauka šokti?

Kartą mama pasakojo atvejį.

Ji stebėjo, kai 3 mažosios mergaitės buvo užsiėmusios žaidimu. Staiga per televizorių pasigirdo ritminga muzika ir viena mergaitė pakilo ir pradėjo judėti į taktą, kitos liko sėdėti… Ta šokanti mergaitė buvau aš, man buvo tik 1 metai ir 2 mėnesiai. Taigi pasakyti nuo kada atsirado trauka yra sunku, ko gero gimiau su ja.


Kodėl verta išmokti šokti?

Apie šokius sukruta begalybė straipsnių… Visi turi tinkamus argumentus. Nuo savęs galiu pridėti, kad šokis tai atgaiva kūnui ir sielai, fizinis krūvis kartu su teigiamomis emocijomis – padeda atsikratyti streso,rutinos, nuovargio.

Kaip tapti geru šokėju mūsų šalyje ir nenueiti pigiausiu keliu?

Geras šokėjas tas, kuris nuolat tobulina žinias šokių srity ir ne tik, fiziškai lavina kūną, turi ambicijų ir siekia rezultatų. Geras šokėjas gali būti ne itin geras mokytojas. Šokių mokytojas – tai asmenybė, kuri privalo turėti ne tik šokių įgūdžių, bet ir psichologo savybių. Perteikti žinias, emocijas bei jausmus reikalauja daug pastangų ir kantrybės. Tai gali žmonės, turintys tam pašaukimą bei didelę meilę savo darbui.

Sakykim, tai vienas iš gyvenimo tikslų. Žmogus tūri būti daugiabriaunis. Idealiausia gyventi pagal pašaukimą – daryti tai kas patinka. Tačiau negalima pamiršti svarbiausios dalies – šeimos ir susijusios su ja pareigos. Nuolatinis savęs tobulinimas taip pat yra neatsėjamoji gyvenimo dalis.

Lietuvoje yra daug šokių mokyklų, kuo Jūs esate išskirtiniai?

Pasakysiu banaliai – kiekvienas žmogus yra unikalus, kaip ir šalys, miestai, kolektyvai, studijos ir t.t. Labiau sukonkretinus, apibūdinsiu taip – kiekvienas mokytojas/instruktorius suburia aplink save panašaus mąstymo, pažiūrų ir interesų žmonių grupę. Mūsų komandos dvasia – yra draugiškumo, nuoširdumo, jaukumo bei šilumos skleidėja. Šokių studija – tai vieta, kur mokomės ne tik šokių žingsnelių, bet ir ugdome žmogiškąsias savybes – pagarbą, toleranciją, pakantumą, neabejingumą ir pan. Kartu su fiziniu lavinimu keičiasi ir žmonių charakteriai į gerąją pusę. Toks savęs formavimas reikalauja daug pastangų bei palaikymo. Įsitraukusiems į šokančiųjų gretas įprastas laisvalaikis keičiasi kardinaliai – tampa įdomesnis, įvairesnis, praplečiantis akiratį, keliantis kultūrinį lygį. Gyvenimo prioritetai natūraliai keičiasi… Tokios bendruomenės gerumas tame – kad visiškai nesvarbu žmogaus socialinis statusas, politinės pažiūros ar finansinė padėtis. Ar čia išskirtinumas? Manau, kad taip.


Kaip atrasti savyje motyvacijos tapti šokėju?

Visų pirma- turi būti tvirtai apsisprendęs, ar tau patinka ir/ar nori išmokti šokti. Jeigu teigiamai atsakai sau, tuomet pirmyn. Turi nusiteikti ir tam, jog ateis ta diena, kai bus labai sunku. Tai naujo etapo pradžia – ir klausimas sau – ar tau to reikia, ar tu to nori… Dar kartą turi priimti sprendimą. Ar esi ta užsispyrusi asmenybė, kuri nori pasiekti ir mėgautis rezultatu? O gal esi iš tų, kas bandė žengti ne savo keliu ir pasitraukia? Bet koks tavo pasirinkimas – nėra blogai – sieksi toliau ar išeisi, betkokiu atveju būsi kažką išmokęs… Motyvacija pradedantiesiems – nuoširdūs atsakymai sau – ar man patinka, ar aš noriu, ar aš galiu…. Kitų šokėjų rezultatų stebėjimai – taip pat yra didžiulė motyvacija.


Ką manote apie šokių projektus mūsų šalyje?

Šokių projektų, deja, nėra daug mūsų šalyje. Jie būna specifinio pobūdžio. Trūksta kuo įvairesnių šokių kolektyvų pristatymo ir bendrų renginių valstybės lygiu. Dauguma privačiame sektoriuje organizuojamų renginių finansuojami savo lėšomis, o kaip žinia šokėjų duona Lietuvoje yra skurdi, todėl ir renginių viešinimas – siauras… Nors į Lietuvos biudžetą įnešame visi vienodomis sąlygomis.

Šokėjo sėkmės istorija prasideda nuo?

Pirmiausia nuo atradimo savęs šokyje, antra – pasiryžimo daug mokytis ir praktikuotis, trečia – nuo meilės sau ir kitiems.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite