Angle down Atgal

Edukologijos magistrantė Loreta Venslavičienė: „Pedagogui svarbu nesustoti augti“

Loreta Venslavičienė, net dvidešimt septintus metus muzikos mokykloje dirbanti kanklių mokytoja, nesustoja mokytis – yra Šiaulių universiteto Edukologijos instituto edukologijos studijų programos magistrantė. Pedagogės nuomone, mokytojui yra svarbu ne tik ugdyti mokinius, bet ir augti pačiam. Pasak pedagogės, tam labai padeda edukologijos magistro studijos Šiaulių universitete.

Pedagogo kėlią lėmė šeimos tradicija

Loreta Venslavičienė, prieš 30 metų Biržuose baigusi mokyklą, jau tada žinojo, kokiu keliu pasukti. „Manau, kad didelę reikšmę mano pasirinkimui turėjo tai, kad mano mama buvo matematikos mokytoja, daugiau kaip 20 metų dirbusi mokyklos direktore. Ji buvo iš tų žmonių, kurie mylėjo savo darbą, mokyklą, manau, kad todėl ir gimė mano meilė mokyklai. Į ją visada eidavau kaip į šventę, mane supo puikūs pedagogai. Kitokių minčių nei tapti mokytoja niekada neturėjau. Bakalauro studijas baigiau 2009 metais, turiu muzikos pedagogo kvalifikaciją“, – sako L. Venslavičienė.

Teisingas pasirinkimas – studijos Šiaulių universitete

Mokytoja sako, kad ji visada domėjosi tuo, kas susiję su mokykla – patiko mokytis, gilintis į naujoves, švietimo politiką. „Galima sakyti, po 27 metų darbo vienoje mokykloje pribrendau pokyčiams - supratau, kad galiu ir noriu daugiau žinoti, kad noriu vėl mokytis. Šis noras ir vėl atvedė į Šiaulių universitetą. Daugelis mano mokytojų taip pat mokėsi čia. Beje, čia mokėsi ir mano mama. Iš jos, iš aplinkinių visada girdėdavau gerus atsiliepimus apie šį universitetą. Mama čia baigė matematikos studijas, o po kelerių metų dar su dviem draugėm įgijo ir pradinių klasių mokytojo specialybę. Todėl ir man renkantis universitetą, kur norėčiau įgyti magistro laipsnį, nebuvo abejonių, kad tai bus Šiaulių universitetas“, – sako mokytoja. Jos nuomone, tai universitetas, turintis gilias tradicijas, savo veidą, gerą infrastruktūrą, kompetentingą dėstytojų komandą, kurioje kiekvienas pedagogas yra puikus savo srities žinovas, aktyviai dirbantis ir žinomas ne tik akademinėje, bet ir pedagoginėje visuomenėje.

Darbe labai praverčia kompetencijos, įgytos edukologijos magistrantūroje

„Dirbant mokykloje pedagogu šiuo laikmečiu reikia mokėti būti geru vadybininku, gebančiu planuoti ne tik savo laiką ir darbą, bet ir mokyti to savo mokinius. Čia, magistrantūroje, gavau didelį žinių bagažą, sužinojau, kaip ugdytis vadybines kompetencijas, kaip inicijuoti ir tobulinti komandinį darbą, suprasti, kiek svarbi komunikacija tarp bendruomenės narių, kaip orientuotis į tikslus ir siekti kokybės“, – sako magistrantė. Ji džiaugiasi, kad magistrantūros studijų metu turėjo puikias galimybes suvokti švietimo politikos ir vadybos esmę, reikšmingumą, sužinoti teorinius švietimo politikos ir vadybos pagrindus, išsamiai susipažinti su strateginių švietimo ir jo veiklą reglamentuojančiais dokumentais, šiuolaikinės vadybos principais, atlikti savo ugdymo įstaigose tyrimus ir taip prisidėti prie jų tobulinimo. L. Venslavičienė: „Mokėmės vertinti investicijų į žmogiškąjį kapitalą poreikį, mokymosi naudą, gavome žinių apie valstybės finansų struktūrą, valstybinių švietimo įstaigų finansavimo šaltinius. Studijos leido įsigilinti į poreikį tobulinti švietimo kokybę nacionaliniu ir tarptautiniu mastu, į tai, kokią naudą teikia pati kokybė, į kokybės tobulinimo ir veikimo mechanizmą, pačią problematiką. Labai džiaugiuosi, kad galėjau patobulinti ir bendrąsias kompetencijas – mokymosi, laiko, darbų planavimo, strateginio mąstymo ir kt.. Tai labai padeda dirbant mokykloje. Žodžiu, studijos išmokė, kad nereikia bijoti pokyčių, jiems galima pasiruošti, tik reikia nebijoti ieškoti sprendimų“.

Pedagoginiame darbe rutinos negali būti

27 metus dirbanti kanklių mokytoja metodininkė Loreta yra rekomenduota rudenį gintis mokytojo eksperto vardą. Ji yra ir mokyklos tarybos pirmininkė. Pedagogė sako, kad darbas mokykloje žavingas tuo, kad jame nėra jokios rutinos, nes visada į pamoką einama kaip į naują susitikimą, kuriam visada yra būtina gerai pasiruošti. Jos nuomone, pedagoginiame darbe svarbiausia turėti kantrybės. Jos mokytojui pirmiausia reikia tam, kad būtų galima leisti vaikams patiems augti ir, žinoma, nesustoti tobulėti pačiam kaip asmenybei.

Kas tobulintina Lietuvos švietimo sistemoje?

Didelę pedagoginio darbo patirtį turinti L. Venslavičienė sako, jog šiandien visa švietimo sistema susiduria su iššūkiais, mato keistinų ir tobulintinų dalykų. L. Venslavičienė: „Manau, kad Lietuvos švietimo sistemoje pirmiausia reikėtų pertvarkyti pedagogų kvalifikacijos kėlimo sistemą. Dabar ji yra tik tam, kad būtų, bet kokybės joje nėra. Be to, trūksta aiškios švietimo sistemos reformavimo vizijos ir sistemiškumo – pradėtus darbus reiktų ir baigti. Darant reformas, priimant sprendimus, reiktų tartis su universitetų dėstytojais, sprendimus pagrįsti mokslu ir jo teikiamomis išvadomis. Ministerijoje dirbti turėtų ne politikai, o pedagogai, įkopę į aukščiausią karjeros laiptelį, savo srities žinovai, savo sprendimus švietimo politikos srityje grindžiantys patirtimi ir mokslininkų, ekspertų siūlymais. Gal skambės banaliai, bet reikėtų nuoširdžiai siekti, kad mokytojas, dėstytojas būtų gerbiamas“.

Patarimai aukštųjų mokyklų absolventams, galvojantiems apie edukologijos magistrantūros studijas

Mokytoja L. Vensavičienė sako, kad jeigu jau apie tokias studijas pradedama galvoti, tai reikia neabejoti ir būtinai jas rinktis. „Mano nuomone, edukologijos magistrantūros studijos Šiaulių universitete yra vertingos plačiąja prasme – turtingos tiek turiniu, tiek savo kokybe. Įsitikinau, kad čia dėmesys studentui didžiulis – ir paskaitų, ir atsiskaitymų, ir egzaminų tvarkaraštis lanksčiai derinamas prie studentų galimybių. Linkiu visiems neprarasti vilties ir nesustoti augti“, – sako edukologijos magistrantė, mokytoja L. Venclavičienė.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite