Angle down Atgal

Druskininkiečiai sėkmingai rūšiuoja maisto atliekas – aplenkė net didžiuosius miestus

Jau po mažiau nei dviejų metų, nuo 2024-ųjų įsigalios Europos Sąjungos direktyva, kai maisto atliekų rūšiavimas taps privalomas visiems. Kol kitos savivaldybės dar tik pradeda apie šią prievolę kalbėti ir galvoti, kaip sukurti maisto atliekų rūšiavimo sistemą, druskininkiečiai, pirmieji Lietuvoje pradėję rūšiuoti maisto atliekas, tai daro labai sėkmingai.

Statistika rodo, kad per  2021 m. Druskininkuose buvo išrūšiuota 569,86 t maisto atliekų. Lyginat su 2020 m., maisto atliekų rūšiavimas pagerėjo 39 proc.

Pasak Druskininkų savivaldybės administracijos direktorės Vilmos Jurgelevičienės, įtakos tokiems iškalbingiems skaičiams turėjo ir tai, kad 2020 m. maisto atliekas rūšiavo tik individualių namų gyventojai bei įstaigos ir įmonės, kuriose teikiamos maisto paslaugos, o 2021 m. prie jų prisijungė ir daugiabučių gyventojai - bendrose konteinerių aikštelėse buvo įrengti 46 konteineriai maisto atliekoms surinkti.

„Būti pirmiems nėra lengva – kyla daug klausimų, reikia koreguoti įpročius. Bet mūsų bendruomenė dar kartą įrodė, kad yra sąmoninga, supranta rūšiavimo naudą, prasmę ir reikalingumą. Pradėjus rūšiuoti maisto atliekas, ženkliai sumažėjo mišrių atliekų, kurių tvarkymo kaštai yra labai dideli. Juk rūšiavimo sistema sudėliota taip, kad pavyktų sutaupyti visose tiekimo ir vartojimo grandyse bei optimizuoti atliekų tvarkymo kaštus. Kuo efektyviau rūšiuojame, tuo labiau stabilizuojame kaštus. Žinoma, esame priklausomi nuo valstybės sprendimų, tokių kaip sąvartyno vartų mokestis, nereguliuojamos atliekų deginimo kainos, ir monopolistinė atliekų deginimo rinka ir t.t., tačiau kartu su Alytaus regiono atliekų tvarkymo centru mums pavyko sukurti modernią, kokybišką, patogią, į bendruomenės poreikius orientuotą atliekų tvarkymo sistemą už palankią kainą“,  – sakė V. Jurgelevičienė.

Maisto atliekų rūšiavimas turi ir didelį ekonominį naudingumą – jei mišrių atliekų sutvarkymo tona kainuoja 185,03 eur/t, tai maisto - 68,77 eur/t. Tad tinkamai rūšiuojant maisto atliekas galima sutaupyti ženklias lėšų sumas.

Pasak Druskininkų savivaldybės administracijos Ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjos Agnės Baranauskaitės, 2022 m. Druskininkai tikisi surinkti 800 t maisto atliekų – tai leistų sutaupyti daugiau kaip 93 tūkst. eurų ir tausoti aplinką.

Atsakingas rūšiavimas lėmė, kad Druskininkuose rinkliava už atliekų tvarkymą indeksuota tik du kartus: 2017 m. – dėl pasikeitusių valstybės reikalavimų, 2022-aisiais – dėl išorės veiksnių, tokių kaip infliacija, deginimo bei kuro ir kitų kaštų augimo.

Tam, kad suvaldyti visas sąnaudas, būtina ieškoti vidinių atliekų tvarkymo sistemos efektyvumo rezervų, o vienas tokių – maisto ir tekstilės atliekų rūšiavimas ir atskyrimas iš bendro atliekų srauto.

Daugiabučių namų gyventojai mato naudą maisto atliekų rūšiavime

2021 metų pradžioje prie įprastų atliekų konteinerių iškilo dar vienas – skirtas maisto atliekoms. Druskininkų gyventojai tam ruošėsi ir laukė – išdalinus maisto atliekų konteinerius individualiems namams savivaldybė dažnai sulaukdavo klausimų, kada ateis daugiabučių eilė.

Druskininkietė Ilona pasakoja, kad vos tik atsiradus galimybei rūšiuoti maisto atliekas, iš karto ėmė tai daryti. „Pasidėjome atskirą šiukšliadėžę maistui – manėme, kad ją pripildysime per savaitę. Bet kaip mes klydome – ji pildėsi labai greitai. Pilna būdavo jau per kelias dienas. Po mėnesio tokio rūšiavimo supratome, kad mes, keturių asmenų šeima, ne visai racionaliai vartojame maisto produktus – pagaminame per daug, tada tenka išmesti. Taigi rūšiavimas padėjo pakoreguoti kai kuriuos įpročius ir net sutaupyti“,  – sakė moteris.

Viename iš kurorto daugiabučių namų gyvenantis Romas sako, kad maisto atliekų rūšiavimas nebuvo problema – tereikėjo pasirūpinti dar viena papildoma šiukšliadėže virtuvėje, o ką į ją mesti daugiau mažiau buvo aišku. „Vaikai su šeimomis grįžę iš didžiųjų miestų stebėdavosi, kad didieji miestai dar neįsivedė maisto atliekų rūšiavimo, o kurorte tai jau daroma“, – šypsojosi pašnekovas.

Dviejų vaikų mama Milda pasakojo, kad rūšiuoti moko ir savo atžalas. „Vaikai tikrai žino, kur dėti banano žievę ar obuolio graužtuką – kalbamės rūšiavimo temomis, turime žaislų atliekų rūšiavimo tematika. Maisto atliekų sukaupiame tikrai nemažai – anksčiau jos keliavo į bendrą konteinerį,  o dabar jau metus jas rūšiuojame atskirai. Tam, kad teisingai rūšiuotume, informaciją pasitikslinu internete, ją rasti nesunku“,  – sakė jauna moteris.

Iš maisto atliekų – ir energija, ir kompostas

Visos išrūšiuotos maisto atliekos vežamos į Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrą (ARATC).

Čia jos apdorojamos ARATC eksploatuojamuose biologinio apdorojimo įrenginiuose. Tai – vieni moderniausių  įrenginių Europoje, kuriuose atliekos apdorojamos sausuoju anaerobiniu būdu, gaminant biodujas, iš jų išgaunant energiją ir galutinį produktą – kompostą.

Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro įrenginiuose per metus apdorojama daugiau kaip 20 tūkst. tonų biologiškai skaidžių atliekų, kurių didžiąją dalį sudaro maisto atliekos. Iš jų pagaminamos elektros energijos pilnai užtenka visiems ARATC technologijų parko įrenginiams eksploatuoti, o perteklius parduodamas elektros tinklams.

„Šių dienų situacija, kai itin aktuali tapo energetinių išteklių problema, verčia mus visiškai kitaip žiūrėti į atliekas ir vertinti jų reikšmę. Tai nėra tik daiktai, kuriais atsikratome, kurie yra mums nereikalingi. Tai – energetiniai ištekliai biometano dujoms gaminti, kurios gali būti naudojamos viešojo transporto eksploatavimui, šilumos ir energijos gamybai. Lietuvoje susidarantys atliekų kiekiai leistų patenkinti apie 40 proc. viso energijos poreikio. Visų biologiškai skaidžių atliekų rūšiavimas ir atskiras jų rinkimas šiandien yra ne pasirinkimo – noriu ar nenoriu tą daryti – klausimas, o būtinybė, suvokiant, kad atliekos yra mūsų ekonomikos ir energetikos ištekliai būtini mūsų išgyvenimui“,  – sako ARATC vadovas Algirdas Reipas.

 

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite