Angle down Atgal

Dingo riboženklis – kaltas tu pats (papildytas)

Šiuolaikinis žmogus greitai nebegalės išeiti iš namų be virtualios taisyklių, standartų ir kitokių nurodymų bibliotekos. Tačiau net tokia biblioteka nepadės, jei standartai prieštaringi, neapmąstytas jų įgyvendinimas, numatoma ar tiesiog atsiranda savita finansinė bausmė tam, kuris patiria žalą iš kitų asmenų, kurių nustatyti beveik neįmanoma. Randi padarytą žalą, turi tvarkytis pats – tai kainuoja ir niekur tu, žmogau, nepabėgsi, nors turėtum gyventi itin taupiai.

Standartų brūzgynai

Ne paslaptis, kad mūsų mokymo įstaigos lavina būsimųjų specialistų atmintį, o ugdyti gebėjimus įvertinti vienokios ar kitokios profesinės veiklos rezultatus ir pasekmes užmirštama. Taigi, specialistas, norėdamas kažkurioje srityje įvesti tvarką, ieško Vakarų Europos šalių praktikos aprašymų. Tai patogu – nereikia išradinėti dviračio,o iškilus nesklandumams, išdidžiai galima paaiškinti – tokia praktika taikoma visame pasaulyje. Standartai, kuriais turėtume vadovautis – užverčia informacijos gausumu: Dar vis galioja pora eilučių įstatymo, priimto Lietuvos Respublikos gyvavimo pradžioje, toliau seka kelios dešimtys pataisymų ir papildymų. Jie visi aptinkami internete, net jei jau senokai nebegalioja.

Norint susigaudyti tokiuose brūzgynuose, reikėtų, kad vienas šeimos narys, metęs darbą, kantriai studijuotų tą itin gausią informaciją. Galima kreiptis pagalbos į atitinkamas tarnybas, bet tai kainuoja, o taip pat ir jos apsirinka. Todėl standartai turėtų būti aiškūs, glaustai ir konkrečiai išdėstyti, suprantami ne tik teisininkams, bet ir žmonėms, kurių interesams ginti jie sukurti.

Bėdos dėl riboženklių

Labai dažnai į visuomenines organizacijas kreipiasi nedidelių sklypų savininkai, turintys vidutines ar mažesnes negu vidu​tines pajamas dėl sklypų žymėjimo riboženkliais problemų. Jei savininkas ketina sklypą parduoti, išnuomoti ar planuoja, ką sklype augins, numato augalų išdėstymo nuotolį nuo kaimyno sklypo, yra būtinos tvarkingai pažymėtos ribos. Kai pirkėjas ar savininkas nori įsitikinti, kad žemės ribos pažymėtos tvarkingai, gali užsisakyti patikros, o jei reikia ir riboženklių atstatymo paslaugas. Už jas moka užsakovas.

Sklypo geodeziniai kadastriniai matavimai, sunaikinto riboženklio atstatymas nemažai kainuoja. Firmų skelbimuose internete nurodomos įvairios kainos, vidutiniškai už vieno sklypo atnaujintus kadastrinius matavimus reikia mokėti nuo 100 iki200 Eurų. Iki 5 riboženklių atkūrimą – 50; jei atkurti reikia daugiau – kaina sutartinė. Riboženklai yra masinės gamybos. Ant jų dangtelio yra užrašas – „Riboženklis”. Taigi nei savininko pavardės ar identifikavimo ženklo nėra. Todėl, ariant ar kitaip sugadinus riboženklį, visai įmanoma pasinaudoti svetimu ženklu. Todėl būtų gerai, kad sklypą žyminti tarnyba galėtų padaryti šeimininką identifikuojantį įrašą.

Sklypo žymėjimų bumerangas

Kaimai senėja, todėl kyla ginčų dėl to, kad bet kokia nauja tvarka gali erzinti prie 90 metų jubiliejaus artėjantį senolį. „Kai Marytė čia šeimininkavo – ribas atpažindavome pagal lauke esantį didįjį akmenį, o tamsta to, ko šimtmečiais nebuvo prisigalvojate”,- tokias ir panašias replikas ​girdi naujakurys.​

Kokia nors močiutė Agota savo nepasitenkinimą išreiškia ne tik žodžiais. Jai dirvą pigiausiai suaria koks nors nė traktoriaus vairavimo teisių neturintis šeimos draugų sūnus, kartkartėmis sėdantis prie didžiulio tėvų traktoriaus vairo. Močiutė perkelia riboženklį, kad patogiau traktoriui būtų apsisukti.

Prie kiekvieno riboženklio vaizdo kameros nepastatysi, vakare žemės sklypo neužrakinsi, prie jo nenakvosi. Taigi, supykinsi kaimyną, su skaisčiai raudona nosimi, pernelyg dažnai užsukantį maldauti pinigėlių –ne duonai, pasakysi, kad jis nepageidautinas nueis įskaudintasis į lauką riboženklių rauti.

Dabar sąvokos – mano, ne mano sunkiai be​ ​suprantamos. Todėl pasitaiko entuziastų pakeisti sklypų ribas. Taigi ima suktis patikrų, atstatymų, mokėjimų ratas. O tas, dėl kurio kyla rūpesčiai, išplaukia sausas iš vandens.

Patikros metu matyti, kokia linkme perkelti riboženkliai, tai rodo, kieno savanaudiškų tikslų būta. Todėl baudą mokėti ir atkūrimo nuostolius padengti turėtų negerų iniciatyvų entuziastas. Pats žodis riboženklis rodo, kad jis yra ant ribos. Jei jis yra ant dviejų savininkų sklypų ribos, nesvarbu, kuris užsakytų riboženklių atkūrimą, būtų teisingiau, kad mokėtų abu savininkai. Užsakęs paslaugą šeimininkas gautų sąskaitą, o ginčus dėl žemės ribų sprendžianti tarnyba, padalintų išlaidas abiem savininkams. Būtų gerai, kad Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklėse nuostatos dėl žemės ribų ginčų būtų papildytos, nurodant, kur reikėtų kreiptis iškilus ginčui dėl riboženklių neteisėtų perkėlimų, tyčinio ar netyčinio sunaikinimo.

Pirmiausia ginčas turėtų būti sprendžiamas taip, kaip sprendžiami kiti administracin​i​ai pažeidimai, na tik jei,sprendimas netenkina, pasinerti į kitus tiesos atstatymo kelius.

Nacionalinės žemės ūkio tarnybos specialistai parengė naujos redakcijos Žemės sklypo ribų ženklinimo taisykles ir Riboženklių standartus, siekdami supaprastinti ir detalizuoti žemės sklypų ribų ženklinimo tvarką, panaikinti iki šiol galiojusius, itin daug prieštaravimų kėlusius riboženklių standartus ir, atsižvelgdami į teigiamą Vakarų Europos šalių praktiką. Taigi, jos yra naujovė, kurios teisinis išaiškinimas daug ką domintų.

Pirmiausia, žmonės nori sužinoti, ar sklypo šeimininkas ir pagal naująsias taisykles yra atsakingas už riboženklių sunaikinimą ar neteisėtą perkėlimą, jei akivaizdu, kad tokie veiksmai jam nenaudingi, žalingi, atneša piniginius nuostolius, artkuriant tvarką? Ar tai išmintinga reikalauti atsakyti už patirtą žalą?

Jei riboženklių atkūrimu rūpinasi tik vienas iš dviejų besiribojančių sklypų savininkas, ar antrasis savininkas bus kaip nors įpareigotas kompensuoti dalį išlaidų?

Jei žalą padaręs asmuo nustatytas savininko iniciatyva, kur jis gali kreiptis dėl atlyginimo už žalą?

Ar gali būti taikomas nebrangus draudimas nuo riboženklių neteisėto perkėlimo ar sunaikinimo?

Specialistų išaiškinimas

Į šiuos klausimus atsako Žemės ūkio ministerijos Nekilnojamojo turto kadastro geodezijos ir kartografijos skyriaus vyr. specialistė Jolita Aldonienė:

„Vadovaujantis Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu „Dėl žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių ir riboženklių standarto patvirtinimo“ (2013 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-424 redakcija), 8 punkto nuostatomis už riboženklių apsaugą, priežiūrą yra atsakingas žemės sklypo savininkas, valstybinės žemės sklypo patikėtinis arba kitas valstybinės žemės sklypo naudotojas. Taisyklių 9 punkte įtvirtinta, kad žemės sklypo savininkas, valstybinės žemės sklypo patikėtinis arba kitas valstybinės žemės sklypo naudotojas, nustatęs žemės sklypo ribas žyminčių riboženklių sunaikinimo ar sugadinimo faktą, privalo nedelsdamas imtis priemonių sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atstatyti LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, ir Taisyklių nustatyta tvarka. Pagal Taisyklių 7 punktą už riboženklius bei jų įrengimą apmoka ženklinamo žemės sklypo savininkas, valstybinės žemės sklypo patikėtinis, kitas valstybinės žemės sklypo naudotojas.

Asmuo turėdamas informacijos apie žemės sklypo riboženklių sunaikinimą arba sugadinimą, turėtų kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą (toliau –NŽT) , kuri siekdama įvertinti galimą riboženklių sunaikinimą ar sugadinimą atliktų šių aplinkybių patikrinimą vietoje. Patikrinimo metu pasitvirtinus aplinkybėms, susijusiomis su galimu žemės sklypo riboženklių sunaikinimu ar sugadinimu NŽT teritoriniame skyriuje būtų pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas.

Administracinio nusižengimo tyrimo metu nustačius nusižengimo sudėtį pažeidėjui, kuris sutinka su pažeidimu, gali būti surašytas protokolas su pasiūlymu sumokėti pusę minimalios baudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 112 straipsnyje. Tačiau tuo atveju, kai pažeidėjas nesutinka su pažeidimu jam surašomas protokolas ir administracinio nusižengimo byla perduodama nagrinėti NŽT teritorinio skyriaus vedėjui, kuris išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą priima vieną iš Administracinių nusižengimų kodekso 619 straipsnyje nurodytų nutarimų (skirti administracinę nuobaudą; nutraukti administracinio nusižengimo teiseną; motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, ar teismui). Administracinė atsakomybė už žemės sklypo riboženklių sunaikinimą ar sugadinimą yra numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 112 straipsnyje (Nuolatinių žemėnaudos riboženklių sunaikinimas arba sugadinimas – bauda nuo septyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų).

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad žemės sklypo riboženklių sunaikinimas, kai asmuo įgyvendina savo tariamą teisę (manydamas, kad gretimo žemės sklypo ribos posūkio taškas yra įtvirtintas jo nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype) atitinka ir Administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje nurodytus savavaldžiavimo požymius, t . y. savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 81 dalimi administracinius nusižengimus už savavaldžiavimą tiria ir protokolus surašo policija. Savavaldžiavimas užtraukia baudą asmenims nuo 16 iki 60 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 140 eurų.

Norime atkreipti dėmesį, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės žemės sklypo savininkui apdrausti įrengtus žemės sklypo riboženklius nuo neteisėto sunaikinimo ar perkėlimo, tačiau Civilinio kodekso nustatyta tvarka nuostolius (žalą), atsiradusius dėl neteisėto riboženklių sunaikinimo ar perkėlimo, žemės sklypo savininkas turi teisę išsireikalauti iš asmens, padariusio Administracinių nusižengimų kodekso 112 straipsnyje nurodytą nusižengimą.“

Kilus klausimų dėl pateiktos informacijos, galima kreiptis į Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento Nekilnojamojo turto kadastro, geodezijos ir kartografijos skyriaus vedėją Vytautą Paršeliūną, tel. (8 5) 210 0522, el. p. vytautas.parseliunas@zum.lt.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite